Kuriozinė, bet pamokanti situacija, kokių dalykų gali nutikti su išmaniosiomis policijos kameromis: keturios baudos iš eilės už tą patį pažeidimą (17)
Kauniečių šeima negalėjo patikėti savo akimis, kai, kartą susimokėjusi baudą už važinėjimą be civilinės atsakomybės draudimo, gavo dar tris baudas už tą patį pažeidimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
15min redakcijai parašiusi kaunietė Neringa pasakojo, kad baudos buvo skirtos jos tėvui, kuris nuolatos tuo pačiu keliu važiuoja į darbą. Šiame kelyje buvo įrengta išmani kamera, fotografuojanti visus pravažiuojančius.
Kaip veikia išmani policijos kamera
Duomenys siunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur juos apdoroja Lietuvos kelių policijos darbuotojai. Tuo atveju, jei transporto priemonė neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar techninės apžiūros, medžiaga persiunčiama miesto, kuriame gyvena pažeidėjas, policijos pareigūnams.
Pranešimas apie nuobaudą pasiekė po savaitės
„Pirmasis pranešimas apie skirtą baudą už pažeidimą buvo surašytas rugpjūčio 3 d., tačiau mus jis pasiekė tik rugpjūčio 10-ąją – po savaitės“, – stebėjosi kaunietė.
Pasak jos, vos išgirdęs, kad gavo baudą už tai, jog neturi galiojančio draudimo liudijimo, tėvas nuskubėjo susimokėti 30 eurų baudos ir tuojau pat apsidraudė automobilį. Mat apie tai, kad draudimo galiojimas pasibaigė, buvo pamiršęs, o draudimo brokeris, draudęs automobilį, atostogavo ir apie pasibaigusį draudimą nepriminė. Visgi į kaunietės tėvo namus vienas po kito kas savaitę ėmė eiti kiti pranešimai apie baudas, skirtas už tą patį pažeidimą. Iš viso Neringos tėvas gavo keturias baudas.
Neperspėjo apie kitas baudas
„Pirmas pažeidimas užfiksuotas liepos 31 d., tuomet dar trys – rugpjūčio 2, 4 ir 9 dienomis“, – vardijo Neringa, neslėpusi, jog Kaune atsiradę radarai, fiksuojantys neapdraustus automobilius, jai buvo naujiena.
Anot jos, policininkas, su kuriuo pašnekovės tėvas kalbėjosi pirmąjį kartą, nei perspėjo, kad jei vyras nuolat važiuoja tuo pačiu keliu, gresia daugiau užfiksuotų pažeidimų, nei patarė, kad visas baudas būtų galima sujungti į vieną.
„Kai vienas po kito į namus pradėjo plaukti pranešimai, nusprendėme neskubėti mokėti baudų. Kreipėmės į policiją ir mums buvo pasakyta, kad jie geranoriškai gali sujungti visas baudas ir paskirti mažiausią įmanomą – 60 eurų. Bet jeigu tėtis nebūtų skubėjęs susimokėti pirmos baudos, jie būtų sujungę visas keturias“, – sakė pašnekovė, suskaičiavusi, kad vietoje 60 eurų jos tėvui baudos atsieis 90 eurų.
Kaunietė neslepia: po ketvirtojo protokolo gavimo kreipėsi į policiją oficialiu raštu ir paprašė panaikinti skirtas kitas baudas, tačiau pareigūnai patikino, kad to padaryti negali.
Keli analogiški pažeidimai negali būti traktuojami kaip vienas
Kelių policijos pareigūnai pabrėžia, jog pareigūnai ne tik gali, bet ir turi skirti baudą kiekvienu atveju, mat keli analogiški įvykiai iš eilės negali būti traktuojami kaip vienas.
„Sudėtinga vertinti nupasakotą situaciją, tačiau darau prielaidą, jog vyras ilgą laiką važinėjo nedraustu automobiliu, ir tai nėra vienas pažeidimas“, – sakė Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė.
Anot jos, jeigu pareigūnai kelis tos pačios rūšies nusižengimus traktuotų kaip vieną, atsirastų ne vienas vairuotojas, kuris, kartą susimokėjęs skirtą baudą, automobilio neapdraustų.
Automatiškai užfiksuoti duomenys toli gražu ne iš karto pasiekia pareigūnus.
M. Kazanovič atkreipė dėmesį į tai, kad automatiškai užfiksuoti duomenys toli gražu ne iš karto pasiekia pareigūnus. Be to, užtrunka ir techninis informacijos apdorojimas. Dėl šios priežasties, anot specialistės, pareigūnai ne visuomet žino apie kitas konkrečiam vairuotojui skirtas nuobaudas.
Kamerų bus daugiau, jų vieta keičiama
Kameros, galinčios užfiksuoti kitokio tipo pažeidimus, ne tik greičio viršijimą, metų pradžioje veikė tik Vilniuje ir Klaipėdoje, po kelių mėnesių buvo įrengtos ir Kaune.
Tokie radarai nustato tuos atvejus, kai pro juos važiuojantys automobiliai neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo arba techninės apžiūros talono.
Metų pradžioje Lietuvos didmiesčiuose veikė po vieną tokio tipo pažeidimus fiksuojančią kamerą, tačiau tuomet policijos pareigūnai žadėjo, jog ilgainiui tokių radarų skaičius augs.
Dainius Šalomskas, Kelių policijos valdybos vadovas, 15min pasakojo, kad tokių kamerų vieta nuolatos keičiama, tad nepareigingi vairuotojai gali būti nubausti nebūtinai tik tada, kai pakliūva į pareigūnų akiratį.