Seną šunį galima išmokyti naujų triukų - greičio radarai Lietuvoje imsis fiksuoti ir dar vieną pažeidimą (1)
Avarijos, kai kaktomuša susiduria priešingos krypties eismo juostomis važiuojantys automobiliai, neretai turi tragiškas pasekmes. Lietuvoje kasmet taip žūva nuo 30 iki 35 žmonių. Siekdama mažinti tragiškų eismo įvykių skaičių Susisiekimo ministerija imsis naujų priemonių ir tai darys itin paprastu būdu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau per artimiausius dvejus metus šalies keliuose pradės veikti radarai, kurie fiksuos draudžiamose vietose lenkti pasiryžusius vairuotojus.
Pažeidimų protokolai bus generuojami automatiškai – tam netgi numatyta skirti atskirą duomenų perdavimo liniją.
Įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia 60–90 eurų baudą. Taip pat nuo vieno iki trijų mėnesių galėtų atimama teisė vairuoti.
Tokiu pažeidimu kelyje sukėlus pavojingą situaciją bauda didėtų iki 170–230 eurų, o teisės vairuoti neturintiems asmenims – iki 300–600 eurų.
Panaudos turimus radarus
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pažymėjo, kad siekiant sutaupyti jau dabar tobulinami metodai, kaip naudojamuose radaruose įdiegti funkciją, kuri leistų užfiksuoti priešingos krypties eismo juostoje važiuojančias transporto priemones.
Anot pašnekovo, tam tiks tiek senieji stacionarūs greičio matuokliai, tiek ir sektoriniai. „Bus ieškoma papildomų galimybių, kaip naujas funkcijas įdiegti esamose sistemose“, – komentavo jis.
V. Pumpočio teigimu, tai padaryti nebus itin sudėtinga. Anot jo, greičio matuoklis turi stovėti atkarpoje, kuri pažymėta ištisine linija – teliks pakoreguoti programinę įrangą taip, kad jis fiksuotų ne tik greitį, bet ir priešingos krypties eismo juostoje važiuojantį automobilį.
Pašnekovas pažymėjo, kad pritaikyti bus įmanoma tuos stacionarius greičio matuoklius, kurių kameros fiksuoja abi eismo juostas. Taip pat jau žinoma, kad pažeidėjai nebus filmuojami – tik fotografuojami.
„Tai yra techniniai klausimai, tačiau faktas toks – jie tikrai atsiras“, – patikino V. Pumputis.
Galimybė aplenkti išliks
Pašnekovas paaiškino, kad net tokiose atkarpose išliks galimybė aplenkti itin lėtai važiuojančias arba stovinčias transporto priemones. Tai įgalins papildoma sąlyga – fiksuojami bus tik tam tikrą greitį priešingoje eismo juostose viršiję automobiliai.
„Ji tikrai bus ne didesnė už maksimalų leistiną greitį toje atkarpoje. Matydami kliūtį kelyje vairuotojai turės priminti, kad ją turi aplenkti lėtai“, – konstatavo skyriaus vedėjas.
Susisiekimo ministerija skelbė, kad iki 2022 metų bus įdiegta 20 tokių lenkimus draudžiamose vietose galinčių fiksuoti radarų. Saugaus eismo skyriaus vadovo teigimu, tai gali įvykti ir anksčiau – dar 2020 metais.
V. Pumputis patvirtino, kad skaičius taip pat yra tik orientacinis – kiek tokių radarų atsiras priklausys nuo to, kaip seksis pritaikyti turimus matuoklius.
Taikyti pradėjo neseniai
Ministerijos atstovas pasakojo, kad automatinis pavojingi lenkimų fiksavimas Europos Sąjungoje pradėtas visai neseniai. Pirmoji prieš dvejus metus to ėmėsi Vokietija.
Jos pavyzdžiu pasekė Austrija, Prancūzija ir Šveicarija. Pašnekovo teigimu, taip yra vien dėl to, kad šiose šalyse nedažnai fiksuojami pažeidimai, kai vairuotojai lenkia draudžiamuose ruožuose.
„Tai yra daugiau buvusio Sovietų Sąjungos šalių sindromas – žmonės galvoja, kad galima lenkti nepaisant ištisinės linijos“, – sakė V. Pumputis.
Tokios šalys, kaip Nyderlandai pritaikė inžinerines priemones – čia daug kur įrengti atitvarai, todėl tiesiog neįmanoma išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Tuo metu Skandinavijoje populiarūs tapo „2+1“ tipo keliai.
