Galimai eilinį kartą Sirijos pajėgoms panaudojus cheminį ginklą pilietiniame kare, trys aktyviausios Vakarų šalys nutarė parodyti savo jėgą, brėždami raudonas linijas, kurių negalima peržengti niekam. Ypač cheminiu ginklu. Vis tik karinis atsakas užtruko pasiekti taikinius. Bet net papildomas pasiruošimo laikas nepadėjo Prancūzijai pasirodyti taip kaip patys to norėtų.

Pirmiausia visi viešai išgirdo apie nelaimes diplomatijos fronte. Jaunasis Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas aktyviai reiškiasi daugelyje sričių, pavyzdžiui naudodamasis vokiečių vidaus bėdomis ir britų pasitraukimu iš ES, bando kurti naujas Sąjungos kryptis. Jis buvo vienas pirmųjų pareiškusių pasipiktinimą ir prisidėjusiu prie JAV prezidento siūlymo pasiųsti „mielas, naujas ir „išmanias“ raketas į Siriją.

Nesuteikęs informacijos apie smūgius Vladimirui Putinui, su kuriuo smūgių išvakarėse kalbėjosi telefonu, jį įžeidė ir pastarasis tai pasakė garsiai. Po smūgių Makronas viešai apskelbęs, kad jis įtikino Trampą palikti amerikiečių karius Sirijoje, turėjo likti labai nustebęs šiam viešai pasisakius, kad jie savo darbą jau atliko ir bus greit atitraukti namo.

Taip vieninteliu politiniu atakos laimėjimu galėjo tapti geros žinios apie sėkmingus karinius smūgius. Pavykusi ataka leistu visiems parodyti, kad šalis gali pati imtis iniciatyvos. Prancūzija gali būti koalicijų vedlė.

Po atakos sąjungininkai paskelbė, kad buvo paleistos 105 raketos bei smogta trims taikiniams Sirijoje. Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė valstijos. Iš visų dalyvių jų paleistų raketų dalis buvo didžiausią. Britai panaudojo tik kelis „Typhoon“ ir „Tornado“ naikintuvus, kurie kartu paleido vos 8 raketas. Tuo tarpu prancūzai smogė tiek iš jūros tiek iš oro. Panašiai kaip tą padarė JAV, bet smūgį sudarė vos 12 raketų. Keliskart mažiau nei amerikiečių.

Aktyviausi įvykiais Sirijoje besidomintys žmonės pirmiausia atkreipė dėmesį į faktą, kad operacijoje dalyvavo 5 „Dassault Rafale“ naikintuvai. Kiekvienas jų buvo ginkluotas dvejomis „SCALP EG“ iš oro paleidžiamomis sparnuotomis raketomis. Jos buvo pakabintos po kiekvienu sparnu. Penki lėktuvai po dvi raketas, lygų 10 ginkluotės vienetų. Tačiau smūgių ataskaitoje minimos tik devynios naikintuvų paleistos raketos į du objektus.

Vaizduose, kuriuose buvo rodomi iš misijos grįžę „Rafale“, nė vienas jų neturėjo likusios nepanaudotos „SCALP“. Ji buvo numušta? Ji sugedo ir buvo nukreipta nuo kurso? Kažkas įvyko paleidimo metu? Artimiausiomis dienomis turėtu atsirasti daugiau žinių.

Jei su aviacijos smūgiais lyg ir yra maža problema, tai jūrų smūgis gresia virsti anekdotu. Galingam smūgiui prie sirų krantų buvo pasiųstos trys moderniausios FREMM klasės fregatos: „Acquitaine“, „Auvergne“ ir „Languedoc“.

Ši klasė pristatyta visai nesenai, 2007 metais. Be Prancūzijos, jas jau naudoja Italija, Egiptas ir Marokas. Kiekviena daugialypės paskirties fregata gabenasi po 16 priešlėktuvinių, 16 sparnuotųjų ir 8 priešlaivines raketas. Prancūzų versija gabenasi papildomai 6 vnt. torpedų.

Oficialioje ataskaitoje paminėta, kad iš trijų laivų atakavo tik vienas, „Languedoc“. Jis iš 16 vnt. gabentų jūrinės versijos „SCALP“ sparnuotųjų raketų paleido vos tris. Jau tada stebino, kodėl toks laivas pagailėjo pilno arsenalo panaudojimo, kaip tą padarė amerikiečiai ištuštinę atakoje dalyvavusios technikos skyrius. Dabar paaiškėjo kodėl.

Balandžio 17 d. Paryžiaus dienraštis „L‘opinion“ paskelbė informaciją gautą iš patikimų šaltinių, kad pirminis tikslas buvo smogti 3-ims taikiniams. Neaišku ar jie turėjo būti skirtingi (kaip tą padarė prancūzų aviacija, 7-iomis raketomis smogusi į tariamą cheminio ginklo saugojimo bunkerį, į kurį nesitaikė kiti sąjungininkai) ar turėjo dubliuoti kitus smūgius į tuos tris bendrai atakuotus taikinius. Tačiau pirmoji fregata nesugebėjo paleisti raketų salvės.

Šį faktą portalui defensenews.com patvirtino pulkininkas Patrikas Steigeris iš Prancūzijos Generalinio štabo. „Pirmoji salvė neiššovė“, pridėdamas, kad iškart buvo aktyvuotas planas „B“. Raketas paleido „Languedoc“, bet vos tris. Tariamai dubliuoti nereikėjo, nes smūgiai sugriovė objektus.

Vis tik trečiasis bunkeris, atakuotas vien prancūzų naikintuvais, bendroje ataskaitoje pažymėtas ne kaip sunaikintas. O tik kaip pažeistas ar apgadintas.

Pagal „L‘opinion“ informaciją, plano „B“ atveju į ataką turėjo įsitraukti ir trečiasis laivas, tačiau jis nespėjo. Sąjungininkų smūgiai privalėjo būti surengti vienu metu. Prancūzų jūreiviai, nepavykus pirminiam planui, nebespėjo į koalicijos sutartą atakos langą ir jiems nebebuvo suteiktas leidimas šauti.

Kol kas nei laivynas nei raketų gamintojas nekelbia kas sustabdė pirmosios fregatos šūvius. Kalbintas Generalinio štabo atstovas teigė, kad tai greičiausiai bus techninis gedimas, išvedęs visą šio tipo ginkluotę tame laive. Ypač turėtų jaudinti faktas, kad šiomis raketomis apginkluoti net penki esami laivai (iš viso suplanuota įsigyti aštuonis) bei kitais metais pabaigtas pirmasis Barracuda klasės atominis povandeninis laivas. Pastarųjų planuojama pastatyti šešis.

Maža to, dalis šios technikos tikrai bus siūloma užsienio pirkėjams. Jei jie sutiks mokėti solidžią kainą. Dėl itin didelio brangumo, prancūzų technika, kitų šalių kariniuose pirkimų konkursuose iškrenta viena pirmųjų. Lydinčios techninės problemos stagnuojančių pardavimų tikrai nepaskatintu.

Tokia karinių smūgių nesėkmė primena kitą liūdnai pagarsėjusią 2011 metų iniciatyvą. Sprendimas įsikišti į Libijoje vykusį konfliktą. Energingai pradėję, greit suprato neturį pakankamai jėgos pakeisti padėtį. Teko į pagalbą kviestis amerikiečius, kurie iš laivų apšaudė Libijos vyriausybės karinius objektus bei iš Italijos kilusi aviacija užtikrino neskraidymo zoną. Tuo tarpu patys prancūzai greit pritrūko tankus naikinančios ginkluotės. Teko improvizuoti naudojant mokomąsias bombas pripildytas betono.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (22)