Ar tiesa, kad automobilių techninės apžiūros reikalavimai Europoje darosi griežtesni nei Baltarusijoje? Kaip vykdoma techninė apžiūra europiečiams? Ar praeis automobilis su baltarusiškais numeriais techninę apžiūrą pas kaimynus?

Tokius klausimus išsikėlė ir eksperimentą Lietuvoje atliko Baltarusijos svetainė Auto.tut.by. Žurnalistai kaimyninėje šalyje gavo leidimą dalyvauti kelių eisme su 10 metų senumo „Peugeot 206“ markės automobiliu ir po dienos išvyko su juo į techninės apžiūros stotį Lietuvoje, o tuo pačiu sužinojo, kokia yra techninės apžiūros procedūra mūsų gyventojams. Toliau pateikiama portalo aprašytus įspūdžius.

Registruotis – iš anksto

Kai Lietuva buvo SSRS sudėtyje, techninę apžiūrą (TA) atlikdavo stotyse, priklausiusiose valstybinei kelių inspekcijai. O nuo 1996 m. TA pradėjo atlikti privačios įmonės. Vilniuje tam leidimą gavo įmonė „Tuvlita“. Lietuvos sostinėje veikia 10 šiai įmonei priklausančių stočių.

Viena iš naujų „Tuvlitos“ techninio patikrinimo stočių (ji veikia dar tik 3,5 metų) yra Vilniaus priemiestyje, Užubalių kaime. Specialistai su pasididžiavimu pabrėžia – čia įrengtos naujausios technologijos, stoties patalpos šiuolaikinės, šviesios ir labai didelės. Nors Lietuvoje dar veikia senos, SSRS laikais veikusios stotys, jas palaipsniui pritaiko europietiškiems standartams ir keičia visą įrangą.

„Čia atliekame visų transporto rūšių techninę apžiūrą. Vienoje patalpoje tuo pačiu metu galime tikrinti lengvuosius automobilius trijose linijose. Čia atvažiuoja ir motociklai. Kitame skyriuje veikia sunkvežimių ir autobusų linija“, – aprodo filialą „Tuvlitos“ kontrolierius Edgaras Sokolinskas.

Atvykti į TA galima tik iš anksto užsiregistravus, kad nesusidarytų eilės, juk vasarą norinčių atlikti TA būna žymiai daugiau nei žiemą.

„Vasarą vairuotojai pas mus užsiregistruoja prieš savaitę. Priimti ką nors iš gyvosios eilės TA atlikti tiesiog nėra galimybių. Šiltuoju sezonu per vieną pamainą visomis linijomis praeina apie 200 automobilių.“

Lietuvoje lengviesiems automobiliams, nepriklausomai nuo metų laikų, privaloma atlikti TA kas dvejus metus. Išimtį sudaro taksi ir keleivinis transportas – kaip ir Baltarusijoje jie atlieka TA du kartus per metus.

„Pas mus nebūna taip, kad baigtųsi TA galiojimo laikas, o vairuotojas važinėtų be jos. Visų pirma, už tai numatyta bauda – jei įkliūnama pirmą kartą, bauda – 15 eurų, antrą kartą – daugiau nei 100 eurų. Antra, kelių policija per kameras atseka pagal automobilio numerį, kokios mašinos važinėja, nepraėjusios TA. Vairuotojui siunčia „baisius“ laiškus, o „Regitra“, įmonė, kuri registruoja transportą, gali pašalinti automobilį iš įskaitos.“

Iš pirmo karto praeina kas antras

Statistikos duomenimis, vidutinis lietuviškų automobilių amžius – 13–16 metų, bet gana daug ir naujų automobilių.

„Iš visų atvažiuojančių atlikti TA lietuviškų mašinų leidimą dalyvauti kelių eisme gauna maždaug pusė, taigi pas mus atvykti baisiau nei pas gydytoją, – juokauja E. Sokolinskas. – Dažniausiai vairuotojų nepraleidžia dėl sugedusių stabdžių ir lempų.“

Tačiau yra nedidelių trūkumų, su kuriais leidžiama važiuoti, savame suprantama, juos rekomendavus suremontuoti.

„Išduodame leidimą (važiuoti), jei nedega viena iš dviejų priekinių arba galinių gabaritinių žibintų, neapšviestas vienas iš dviejų numerių, nepritvirtintas akumuliatorius, nusidėvėję valytuvai, priekinis stiklas kiek suraižytas, pasibaigęs gesintuvo galiojimo laikas ir t. t.“

Įprastai automobilio techninei apžiūrai atlikti skiriama 20 min., motociklams ji atliekama greičiau – maždaug per 10 min., juk jiems nereikia tikrinti išmetamųjų dujų ir kelti jų ant keltuvo.

„Kol kas mums nereikia mokėti kelių mokesčio, kaip tai daro baltarusių vairuotojai, atlikdami TA. Bet šiuo metu vyriausybė svarsto klausimą dėl analogiško mokesčio įvedimo ir pas mus Lietuvoje. Žinoma, žmonės nesutinka, piktinasi...“

Edgaras sako, kad Lietuvoje, kaip ir Baltarusijoje, žmonės prieš eidami techninę apžiūrą, skolinasi ne tik ugnies gesintuvus ir pirmosios pagalbos vaistinėles, bet ir reikiamo standarto žibintus.

„Prieš trejus metus, kai Lietuvoje keitėsi TA atlikimo taisyklės, mums pasakė, kad neverta perlenkti lazdos ir reikalauti iš vairuotojų, kad jie atvažiuotų į stotį su idealiai švariu automobiliu. Todėl dabar galima atvažiuoti į TA su šiek tiek nešvariu automobiliu, niekas dėl to nebus išsiųstas atgal. Svarbiausia – kad purvu nebūtų užkimštos žarnelės ir kokie nors agregatai, kuriuos reikia tikrinti.“

Pasitaiko, kad žmonės nesutinka su kokiu nors trūkumu, kurį rado kontrolierius. Tada vairuotojas gali pateikti skundą stoties viršininkui.

„Viršininkas pasikvies dar du kontrolierius, (pasiims) fotoaparatą ir, savininkui matant, specialistai dar kartą patikrins, ar yra gedimų. Tai nufotografuos. Automobilio šeimininkas vėl nesutinka? Gali kreiptis į aukštesniąją instanciją.“

Minsko ir Vilniaus skirtumai

Auto.tut.by stebėjo, kaip Lietuvoje atliekama techninė apžiūra. Algoritmas toks, kaip ir Baltarusijoje – sumokėjus mokestį, automobilio duomenys įtraukiami į kompiuterio programą, paskui specialistas patikrina mazgus ir mechanizmus: stabdžių sistemą, kaip veikia rankinis stabdis, šviesos prietaisai, vairo stiprintuvas, visų automobilio sistemų hermetiškumą, padangų protektoriaus aukštį ir kita.

Pravažiavome per TA liniją su „Peugeot 206“ su baltarusiškais numeriais (2008 m. gamybos, su benzininiu varikliu). Primename, kad atliekant techninę apžiūrą Baltarusijoje, mūsų automobilyje rimtų problemų nerasta. Tiesa, du kartus įvažiuoti į liniją teko dėl dviejų trūkumų – neteisingai sureguliuotų lempučių artimųjų šviesų žibintuose, nedegančios lemputės, kuri apšviečia galinį numerį, ir dėl nestandartinės avarinės signalizacijos. Šiems trūkumams pakoreguoti prireikė pusvalandžio, o parodžius inžinieriui, kad trūkumai pašalinti, buvo gautas geltonas lipdukas ant stiklo, patvirtinantis atliktą techninę apžiūrą Baltarusijoje.

Lietuvos techninės apžiūros stotyje inžinieriai pirmiausia įvertina automobilio išorę – kaip ir pas mus, automobilis turi būti be rūdžių, neturi būti deformacijų ant svorį laikančių kėbulo elementų, pastebimų dažų įbrėžimų ant kėbulo, durelių ir ratlankių.

„Matote, mūsų automobiliui gale pažeistas kėbulo elementas, kuris uždengia lemputes, apšviečiančias automobilio numerį. Tai rimtas pažeidimas, jis tiesiogiai susijęs su saugumu – juk atvira balta lemputė gale. Balta šviesa reiškia, kad automobilis važiuoja atbulomis – taip galima suklaidinti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotoją. Be to, apgadintos detalės aštrūs kraštai – kai automobilis stovės, praeivis gali užkliūti ir patirti traumą.“

Stoties darbuotojas patikrino, ar yra vaistinėlė, gesintuvas (lengvajame automobilyje jis turi būti kilogramo svorio), avarinio sustojimo ženklas, ar veikia saugos diržai.

„Labai dažnai atvažiuoja vairuotojai su paslėptais galinės sėdynės saugos diržais. Mes tai nurodome, o jie piktinasi – neva niekada nevairuoju, sėdėdamas gale, kam man diržai. Tačiau reikalavimų privalom paisyti...“

Skiriasi lietuviškos ir baltarusiškos vaistinėlės turinys: lietuviškoje vaistinėlėje nėra jokių tablečių ir ampulių, tik tvarstis perrišimui, kietesnis tvarstis, žirklės ir hipoterminis paketas. Avarinio sustojimo ženklas Lietuvos TA stoties darbuotojams neužkliuvo, o baltarusiai rekomendavo pakeisti į tokį, koks reikalaujamas pagal standartus.

Atsisėdęs į vairuotojo vietą Edgaras pažiūrėjo, ar reguliuojama sėdynė, ar veikia garso signalas, valytuvai, ar visi prietaisų skydelio prietaisai veikia. Kilo klausimas, kai prietaisų skydelyje jis pamatė negęstančią ABS daviklio signalinę lemputę.

„Kodėl ši lemputė dega? Vadinasi, yra problemų su automobilio ratų antiblokavimo sistema. Reikia išsiaiškinti, kas yra, ir sutvarkyti.“

Beje, ABS lemputė degė ir atliekant TA Baltarusijoje, bet baltarusiai inžinieriai ne tik nereikalavo tai šalinti, bet nė nekreipė dėmesio...

Nuo gegužės galo bus pokyčių

Paskui kontrolierius patikrino anglies monoksido ir angliavandenilio lygį. Lietuvoje mūsų automobilio anglies monoksido lygis turi būti ne daugiau nei 0,3 proc. automobiliui riedant tuščiąja eiga ir 0,2 proc. – didesnėmis apsukomis. Angliavandenilio lygio čia jau kelerius metus nematuoja. Žodžiu, nepaisant didelio skirtumo tarp lietuvių ir baltarusių TA reikalavimų, pagal šį parametrą TA Lietuvoje praėjome.

Edgaras pažiūrėjo po automobilio variklio gaubtu. „Žiūrime, kad viskas čia būtų švaru, netekėtų tepalai, aušinimo skystis, kad neklibėtų akumuliatorius. Pas jus čia viskas gerai...“

Tikrinant šviesos prietaisus inžinieriui būtina automobilio savininko pagalba.

„Prašau nuspausti stabdį. Dabar įjunkite atbulinę pavarą... O dabar – priešrūkinius žibintus, – paprašo Edgaras ir skelbia verdiktą: Gale automobilio šviesos tvarkingos.“

Priekines automobilio žibintus Lietuvoje tikrina tokiu prietaisu, kaip ir Baltarusijoje, tik jis juda taip, kad nepakistų lygis, kuriuo jis nustatytas.

„Bet iš pradžių pažiūrime, kad žibintai būtų gerai pritvirtinti. Nes būna, kad po avarijų ar remonto atvažiuoja automobiliai, o žibintai juda, pavyzdžiui, todėl, kad sugedęs tvirtinimo elementas. Taip neturi būti, juk dėl to gali neteisingai sklisti šviesa iš automobilio žibinto ir akinti kitus vairuotojus.“

Beje, nuo šių metų gegužės galo Lietuvoje tikrins, ar tinkamai sureguliuoti automobilio priekiniai priešrūkiniai žibintai – jie neturi šviesti aukščiau nei artimųjų žibintų šviesa. Mūsų „Peugeot“ žibintų šviesos švietė iš esmės puikiai, tik vieną Edgaras šiek tiek pareguliavo.

„Šito žibinto šviesa buvo nukreipta šiek tiek žemyn, bet dar leistinose ribose. Sureguliavau jums idealiai. Beje, žibintus dažnai patys reguliuojame, nesiunčiame vairuotojų dėl tokių smulkmenų pas elektrikus.“

Paskui automobilį patikrino ant stabdžių stendo – norma. Vėliau „Peugeot“ užkėlė ant specialios platformos, kad galėtų patikrinti ratų, pakabos, stabdžių žarnelių būklę, degalų ir išmetimo sistemos būklę, o Edgaras su žibintuvėliu palindo po automobilio dugnu.

„Jei norite pažiūrėti, ką aš tikrinu, galite tai padaryti, tik užsidėkite specialų šalmą klientams – be jo negalima, – pasiūlė mums inžinierius ir šypsodamasis pridūrė: – Daugelis mūsų klientų, ypač moterys, nors ir neišmano techninės automobilių dalies, mėgsta kartu su mūsų specialistais lįsti po keltuvu. Mes neprieštaraujame, atvirkščiai – parodome jiems įvairius mazgus ir aiškiname, kas tai, parodome gedimus.

Jūsų automobilis, nors ir 10-ies metų senumo, iš principo yra geros būklės“, – pradžiugimo mus Edgaras po TA Lietuvoje, bet čia pat nuliūdino: – „Bet pagal europietiškus standartus, negalime leisti jam dalyvauti kelių eisme.“

Problema – negęstanti ABS lemputė prietaisų skydelyje ir netvarkingas lemputę virš galinio numerio dengiantis elementas – teks pašalinti trūkumus ir vėl atvykti į TA stotį.

Komentarai (7)