Saudo Arabija 2020 m. su Rusija pradėjo naftos kainų karą, kuris daro įtaką pasaulio ekonomikai. Anksčiau tos pačios priemonės prisidėjo prie SSRS žlugimo.

Naftos gavybos kaina visada buvo ir tebėra labai maža šalyse, kurios yra Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės, tarp jų Saudo Arabijoje, Irake ir Irane.

Taigi, kai kurie OPEC nariai visada turėjo galimybę sumažinti arba padidinti savo naftos produktų kainas pasaulio rinkose, kad paveiktų pasaulio ekonomiką.

Saudo Arabija, kaip neginčijama naftos gavybos lyderė, anksčiau jau pasinaudojo šia galimybe – ir vieną kartą ta politika padėjo sugriauti Sovietų Sąjungą.

1973 m. naftos krizė

2020 m. naftos kainų kritimas vis dar yra niekis, palyginti su 1973 m. kritimu. Tų metų spalio 17 d. visa Arabų naftą eksportuojančių šalių organizacija (OAPEC), palaikoma Egipto ir Sirijos, nustojo parduoti naftą šalims, remiančioms Izraelį Jom Kippuro kare prieš Egiptą ir Siriją. Šios šalys buvo Kanada, Japonija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Embargą lydėjo laipsniškas mėnesinis gamybos mažinimas – iki 1973 m. gruodžio mėn. OAPEC gamyba siekė tik ketvirtį 1973 m. rugsėjo gavybos lygio.

1973 m. JAV naftos gavyba sudarė tik 16,5% pasaulinės produkcijos; šalis buvo pagrindinė naftos importuotoja.

Nors JAV ir kitos šalys, kurioms taikomi OAPEC sprendimai, buvo rimti klientai, mažos OAPEC šalių gavybos išlaidos leido išsaugoti mokėjimų balansą net neparduodant naftos JAV, JK ir kitoms Vakarų šalims.

1973 m. OAPEC sprendimas sukėlė pasaulinę recesiją ir ekonomikos krizę. Iki embargo pabaigos 1974 m. naftos kaina pakilo nuo 3 USD iki 12 USD už barelį (159 l), o JAV ji buvo dar didesnė.

Saudo Arabijos šeichai klestėjo ir greitai įgijo milžinišką turtą. Ši situacija taip pat buvo labai naudinga SSRS, kuri padidino naftos ir gamtinių dujų gavybą ir greitai tapo viena iš pirmaujančių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje: pajamos iš naftos ir dujų sudarė daugiau nei pusę nacionalinių pajamų.

Tuo tarpu JAV nedarbo lygis padvigubėjo, o BVP sumažėjo 6%. Tačiau JAV ruošė priešingą žingsnį įtikindama Saudo Arabiją veikti JAV interesais.

Kaip JAV laimėjo Šaltąjį karą

1973 m. krizė turėjo ilgalaikių pasekmių. Japonijos automobiliai, galintys nuvažiuoti dvigubai toliau vienu degalų baku tapo rinkos lyderiais, o JAV ir kitos Vakarų šalys pradėjo ieškoti naujų naftos telkinių ir patobulinti gavybos būdus. Tuo tarpu SSRS vis dar uždirbinėjo didžiulį pelną – pardavinėjo savo naftą.

Tačiau netrukus kilo dar viena naftos krizė. 1979 m. Islamo revoliucija Irane smarkiai sumažino naftos gamybą. Tai lėmė tolesnį pasaulinių naftos kainų kilimą. Irano ir Irako karas, prasidėjęs 1980 m. rugsėjį, tik pablogino padėtį. Tačiau devintojo dešimtmečio pradžioje bendros JAV ir kitų „pirmojo pasaulio“ šalių pastangos pasiteisino: dėl perprodukcijos naftos kainos pradėjo kristi. 1981 m. JAV administracija atsisakė valstybinės naftos ir naftos produktų kainų kontrolės, tuo pačiu sumažindama mokesčius. Nuo 1980 m. kainos nuolatos krito.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()