Povandeninių laivų medžioklė grįžta. Kinijos karinio jūrų laivyno plėtra ir nauja didžiulė Rusijos „Yasen“ ir „Borei“ klasės povandeninių laivų flotilė paskatino viso pasaulio laivynus, įskaitant galingą JAV karinį jūrų laivyną, pirmenybę teikti kovai su povandeniniais laivais.

Tai liudija tarnybos sprendimas praėjusį mėnesį įsigyti iki 18 000 „AN/SSQ-125“ hidroakustinių plūdurų, pagal 222,3 mln. JAV dolerių sutartį su „Lockheed Martin“ padaliniu „Rotary and Mission Systems“ ir ERAPSCO.

Hidroakustiniai plūdurai yra labai jautrūs plūduriuojantys imtuvai, padedantys tiksliai nustatyti povandeninių laivų lokaciją.

Žemiau esančiame vaizdo įraše galite pamatyti visą „AN/SSQ-101“ gyvavimo ciklą:

Kova su povandeniniais laivais yra viena iš mažiausiai žinomų kovos formų, todėl karinio jūrų laivyno investicijos yra ypač įdomios.

Šiuolaikiniai povandeniniai laivai gali atakuoti savo taikinius būdami visiškai panirę, todėl vizualiai ar su radaru jį aptikti neįmanoma. Tad povandeninių laivų medžiotojai turi juos rasti pasitelkdami sonarus.

Vienas iš būdų tai padaryti yra naudoti vadinamąjį „aktyvųjį sonarą“. Kad aptiktų nematomus objektus, jis naudoja garso energijos pliūpsnį, perduodamą per vandenį.

Trileris „Raudonojo spalio medžioklė“ išgarsino šį pliūpsnį, dažnai vadinamą „ping“, kai debiutavo 1990 m. Garso energijos pliūpsniui keliaujant vandeniu, jis atsimuša nuo povandeninių objektų ir grįžta ta kryptimi, iš kurios kilo, tarsi bumerango stiliumi.

Povandeninio laivo įgula gali išanalizuoti šį garso sugrįžimą, kad nustatytų, ar jis ateina iš priešo povandeninio laivo. Skaičiavimas laiko, per kurį garso pliūpsnis grįžta, taip pat leidžia povandeninių laivų medžiotojams išsiaiškinti, kuria kryptimi keliauja priešo povandeniniai laivai.

Tačiau dar vienas povandeninių laivų aptikimo būdas yra orlaivis. Oro povandeninių laivų medžiotojai gali ieškoti didžiuliais atstumais ir greitai reaguoti į pranešimus apie priešo povandeninius laivus. Lėktuvų problema yra ta, kad, skirtingai nei antvandeniniai laivai ir kiti povandeniniai laivai, jie negali naudoti jokio įmontuoto sonaro, nes jie keliauja virš vandens, o ne per jį.

Čia atsiranda hidroakustiniai plūdurai. Plaukiojantys jutikliai gali klausytis vandenyno ir perduoti tuos duomenis aukščiau skrendantiems orlaiviams. Ilgas, plonas plūduras yra viena iš dviejų „Air Deployable Active Receiver“ (ADAR) sistemos dalių. „P-3“ arba „P-8“ priešpovandeninis lėktuvas, „MH-60 Seahawk“ sraigtasparnis ar net antvandeninis laivas numes „AN/SSQ-101“ ir „AN/SSQ-125“ plūdurus, bandydami surasti priešo povandeninį laivą.

Išleistas „AN/SSQ-101“ patenka į vandenį ir išsiskleidžia. Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos jis išleidžia, yra plūduriuojantis siųstuvas, kuris plūduriuoja vandenyno paviršiuje ir perduoda bet kokią informaciją netoliese esantiems draugiškiems laivams ir orlaiviams. Tada plūduras išskleidžia į penkias puses 40 povandeninių mikrofonų (žinomų kaip hidrofonai) masyvą, sukurdamas povandeninį pasiklausymo postą.

Kita ADAR sistemos pusė yra „AN/SSQ-110A“ hidroakustinis plūduras. „AN/SSQ-110A“ yra įdomesnis ir susideda iš dviejų sprogstamųjų užtaisų. Kiekvieną kartą, kai sprogstamasis užtaisas detonuojamas, jis siunčia garso energijos impulsą per aplinkinį vandenį. Šiuos impulsus, ypač tuos, kurie atšoka nuo priešo povandeninių laivų, fiksuoja besiklausantis „AN/SSQ-101“.

Povandeninių laivų medžiotojai paprastai numesdavo kelis „AN/SSQ-101“, tikėdamiesi, kad jų duomenys gali padėti aptikti priešo povandeninio laivo padėtį. Naujesniame „AN/SSQ-125“ plūdure sprogstamuosius užtaisus pakeičia elektroniniu būdu generuojamas garsas.

Naujesnėse ADAR sistemose atsisakoma sprogstamųjų užtaisų dėl „elektroniškai sukurtos aktyvios akustinės bangos“ („ping“), tačiau principas išlieka tas pats. Kova su povandeniniais laivais yra katės ir pelės žaidimas, todėl kartais katė turi kelti triukšmą, kad surastų pelę.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Popular Mechanics

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()