Vis daugiau pasaulio valstybių skelbia perduosiančios ginklų Ukrainai, kurią užpuolė Rusija. Dalis šalių ginklus Kijevui tiekia jau kuris laikas, tarp jų – Lietuva. Nors tikrai ne apie visą pagalbą pranešama viešai, 15min pateikia duomenis, kurios valstybės kokius ginklus ir kitą paramą siunčia Ukrainai.

Ne mažiau kaip 28 valstybės, įskaitant NATO nepriklausančias šalis, paskelbė perduosiančios ginklų Ukrainai, šeštadienį pranešė britų televizija „Sky News“, kuri citavo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorių Beną Wallace'ą.

Visų šių šalių televizija nepaminėjo, bet nurodė, kad tarp jų yra JAV ir JK, taip pat valstybių, anksčiau nepritarusių tokiam žingsniui. Tą pačią dieną savo poziciją kardinaliai pakeitė Vokietija, iš kurios Ukrainą irgi pasieks ginklai.

Tarp planuojamos perduoti ginkluotės yra prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų.

Baltijos šalys

Dar sausio viduryje pranešta, kad Estija, Latvija ir Lietuva galės perduoti Ukrainai JAV pagamintus letalinius ginklus, įskaitant prieššarvines sistemas ir raketas „žemė-oras“. Paprašius Baltijos šalims, leidimą suteikė JAV valstybės departamentas – tokios JAV eksporto kontrolės taisyklės.

Vasario 26 d. vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai.

Meanwhile, firearms and body armor coming from 🇱🇹Lithuania pic.twitter.com/Hwp4AXEae4

— Illia Ponomarenko (@IAPonomarenko) February 26, 2022

Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.

Estija jau anksčiau nusiuntė Ukrainai „Javelin“ raketų, o penktadienį patvirtino, kad savo eilės laukia kiti siuntiniai. Talinas Kijevui taip pat perdavė amunicijos.

Be to, Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE pranešė, kad Helsinkis suteiks leidimą Estijai perduoti artilerijos pabūklų į Ukrainą – tų pačių, kuriuos Suomijai anksčiau perdavė Vokietija, bet iki šiol neleido jų perduoti trečiosioms šalims.

Vokietija

Kalbant apie Vokietiją, šios šalies pozicija paramos ginkluote klausimu pasikeitė iš esmės. Šeštadienį Berlynas paskelbė, kad siųs ginklus ir kitas priemones tiesiai į Ukrainą.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo administracija pranešė, kad perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės vienetų ir 500 „Stinger“ klasės raketų „žemė-oras“.

„Rusijos invazija į Ukrainą žymi lūžio tašką ir kelia grėsmę visai mūsų pokario tvarkai. Šioje situacijoje padėti Ukrainai gintis nuo įsiveržusios Vladimiro Putino kariuomenės taip gerai, kaip galima, yra mūsų pareiga“, – sakė O.Scholzas.

Ukrainos prezidentas pasveikino Vokietijos šeštadienį priimtą sprendimą: „Taip ir toliau, kancleri, Olafai Scholzai!“

JAV

JAV prezidento Joe Bideno administracija jau nuo praėjusių metų siunčia ginkluotę Ukrainai, o šeštadienį paskelbta, kad Vašingtonas skiria papildomą 350 mln. dolerių karinę pagalbą.

„Šis paketas apims tolesnę pagalbą letalia gynybine ginkluote, padedant Ukrainai spręsti dabar jai iškilusias šarvuotosios [technikos], oro ir kitas grėsmes“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus A.Blinkeno pareiškime.

Valstybės sekretorius A.Blinkenas sakė, kad kai Rusija jau nuo praeito rudens pradėjo telkti pajėgas prie savo provakarietiškos kaimynės sienų, JAV prezidentas J.Bidenas skyrė Ukrainai 60 mln. dolerių (53,2 mln. eurų) vertės skubios karinės pagalbos. Gruodį, kai Rusijos prezidento V.Putino grasinimai sugriežtėjo, Ameriką skyrė Ukrainai dar 200 mln. dolerių (177,4 mln. eurų).

Dabar Rusija skiria trečią paketą, „kai Ukraina narsiai ir išdidžiai kovoja prieš Rusijos brutalų ir neišprovokuotą puolimą“, sakė A.Blinkenas.

Tai reiškia, kad JAV saugumo pagalbos įsipareigojimų Ukrainai bendra suma per pastaruosius metus viršija 1 mlrd. dolerių, nurodė JAV diplomatijos vadovas.

Jungtinė Karalystė

Jungtinė Karalystė jau anksčiau aktyviai teikė karinę pagalbą Ukrainai, o šią savaitę paskelbė esanti pasiruošusi atsiųsti dar daugiau letalinių gynybinių ginklų. Londonas Kijevui yra perdavęs prieštankinės ginkluotės, kuri jau sėkmingai naudojama prieš Rusijos šarvuotąją techniką.

Kitos šalys

Prancūzija iki invazijos Ukrainai buvo perdavusi ginkluotės už maždaug 100 mln. eurų, įskaitant trumpojo nuotolio raketas. Dabar skelbiama, kad bus siunčiama dar daugiau ginklų – tai pranešta po šeštadienį įvykusio Prancūzijos valstybės gynimo tarybos posėdžio.

Lenkija dar vasario pradžioje pranešė, kad Ukrainai perduos amunicijos ir nešiojamųjų priešlėktuvinių sistemų „Piorun“ taip pat – artilerijos šaudmenų, bepiločių orlaivių.

Čekija Ukrainai skiria 30 tūkst. pistoletų, 7 tūkst. kovinių šautuvų, 3 tūkst. kulkosvaidžių, kelias dešimtis snaiperių šautuvų ir apie milijoną šaudmenų.

Belgija į Ukrainą siunčia 2 tūkst. kulkosvaidžių, tūkstančius tonų degalų. Nyderlandai – snaiperių šautuvų, šalmų ir „Stinger“ tipo priešlėktuvinių raketų.

Kanada šią savaitę Ukrainai perdavė jau antrą letalinės ginkluotės siuntą. Mirtinus ginklus Kijevui siųs ir Australija.

Today, our @CanadianForces made a second delivery of lethal military aid to support our Ukrainian partners. Russia’s further invasion of a sovereign state is absolutely unacceptable, and we will continue to stand by Ukraine as the country defends its sovereignty and independence. pic.twitter.com/lYZRIu8JOE

— Anita Anand (@AnitaAnandMP) February 23, 2022

Pagalba vėluoja

Vis dėlto gynybos analitikai ir toliau primena, kad Rusija kol kas Ukrainoje panaudojo tik apie pusę visų aplink šalį sutelktų pajėgų bei iki šiol metusi į kovą galingiausių ginklų. Aplink Ukrainą prieš invaziją buvo sutelkta per 180 tūkst. karių.

„Problema tai, kad labai nedaug žmonių tikėjo Rusijos invazija į visą Ukrainos teritoriją galimybe – netikėjo net Zelenskis“, – pastebėjo generolas Vincent'as Desportes, buvęs Prancūzijos prestižinės Karo mokyklos, ruošiančios aukšto rango karininkus, direktorius.

Anot V.Desportes, „dabar visi daro ką gali, bet nė viena šalis neturi milijardų papildomai ginkluotei“: „Visos Europos armijos neužtektinai finansuojamos – kai siunti 2 tūkst. kulkosvaidžių, imi juos iš savo sandėlių. Europos armijos yra skurdžios armijos.“

Be to, nors dėl ginkluotės siuntimo Ukrainai, regis, jau nebeabejojama, vis dar lieka iššūkis, kaip karinę paramą nugabenti į šalį – ypač tokiu atveju, jei visų sienų kontrolę perims Rusija. Šios šalies pajėgos jau bando užblokuoti Kijevą iš vakarinės pusės, kad į Ukrainos sostinę negalėtų būti atvežti Vakarų šalių perduota ginkluotė.

Komentarai ()