Nors planas buvo užimti Ukrainą per 72 valandas, jau mėnuo kaip Vladimiro Putino režimas stengiasi nualinti laisvą valstybę. Tūkstančiai žuvusių karių, civilių žudymas bei milijonų žmonių pasitraukimas iš Ukrainos, mokyklų, vaikų namų ir ligoninių bombardavimas, Putino grasinimai branduoliniu karu.. Kiek šis karas dar truks ir kokie galimi jo pabaigos scenarijai ekspertų buvo klausiama Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.

Tikrasis sankcijų poveikis Rusijai pasimatys po kelių mėnesių

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog šio karo sustabdymas nėra paprastas.

„Keliamas kur kas globalesnis tikslas – ateityje Rusija negalėtų pulti nei Baltijos šalių, nei kitų šalių. Tad turi būti ir kitokia pasaulio santvarka bent kiek. Tai tos sankcijos bus labai ilgalaikės ir jas reikia dar labiau stiprinti“, – teigė filosofas G. Mažeikis.

VDU profesorius teigė, jog Rusijos grasinimai panaudoti atominį ginklą „yra labai reikšmingi“.

„Jeigu ne tie grasinimai, jau šiandien būtų apsaugota Ukrainos oro erdvė ir daugelis klausimų būtų išspręsta. Būtent šitas šantažas, Kremliui tai kartojant kiekvieną dieną kelia nerimą“, – kalbėjo G. Mažeikis.

VDU filosofijos profesorius G. Mažeikis teigė, jog sankcijomis nutraukus tiekimo grandines, Rusija savo išteklių turi dar mėnesiui ar dviem.

„Ir todėl sisteminiu, visuotiniu požiūriu, Rusijoje tik pamažu pradės jaustis šios sankcijos ir jos galutinai pasirodys po mėnesio ar dviejų, gal net po trijų. Kai jų turimi ištekliai sandėliuose, susitarimai, finansiniai ištekliai pasibaigs ir pradės trūkinėti. Tada prasidės vadinamas kortų namelio griuvimas iš karto. Viskas bus labai greitai“, – Žinių radijo eteryje prognozavo filosofas G. Mažeikis.

Laidoje „Dienos klausimas“ filosofas citavo šiuo metu dažnai užduodamą klausimą – „kas laimės – šaldytuvas ar televizorius?“.

„Kol kas atrodo, kad laimi televizorius, bet ateis diena, kai pradės laimėti šaldytuvas. Analitikai pastebi, kad šalyse, kuriose buvo taikomos mažesnės sankcijos, nes tokių baisių kaip Rusijoje niekur nebuvo, bet ir ir jose gyventojai triukšmauti pradėdavo vidutiniškai po 3 mėnesių.

Šiuo metu yra Rusijoje euforija demonstratyvi arba tikra. Žmonės demonstruoja, kad reikia mylėti Putinui ir jo kompanijai. O po 3 mėnesių pradėti niurnėti kaip reikalas. Arba užkulisiuose ir virtuvėse būti nepatenkinti“, – kalbėjo filosofas G. Mažeikis.

Visgi, anot pašnekovo, tai neturėtų mūsų „labai džiuginti“.

„Žinoma, tai sukurtų tik prielaidas V. Putino režimo nuvertimas. Bet net ir šalyse, kur yra ultra represinės valdžios ir santvarkos, kaip Šiaurės Korėjoje, arba Irane, nebūtinai kas nors pasikeičia. Žmonės po to prisitaiko gyventi ir gali pakęsti tokį totalitarinį režimą labai ilgai. Todėl nėra čia tokio mechanizmo, kad jei sankcijos ir blogas karas, kad būtinai kris V. Putino valdžia.

Yra tik vienas paaiškinimas – jeigu karas bus nesėkmingas ir dar sankcijos, tai Rusijoje bus dar baisesnis totalitarinis režimas, skurdas, didesnis vidinis teroras ir persekiojimas“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi filosofas G. Mažeikis.

Jis teigė, jog tai jau bus Rusijos visuomenės problema ir tik ji pati atsakys į klausimą – ar gali gyventi su tokia valdžia.

„Putino nuvertimas apeliuotų į karo pabaigą“

Klaipėdos universiteto (KU) Politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė–Tsiskarishvili Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog vakarai jau kurį laiką pralaimi informacinį karą.

„Pradėčiau nuo vienos iš opiausių problemų – vakarai, kartu ir Lietuva, ne tik šiais metais, bet paskutinius keletą metų pralaimime informacinį karą – dezinformacijos, kontrapropagandos laukuose. Ir daugybę metų su tuo nieko nebuvo daroma“, – kalbėjo politologė.

Bet tai nėra vienintelė vakarų problema, Žinių radijui sakė G. Burbulytė–Tsiskarishvili.

„Antra problema, kuri yra labai ryški, su kuria vakarai nėra susitvarkę iki šiol – įvairūs suinteresuotų asmenų ryšiai su Rusija, verslų ypatingai“, – teigė KU lektorė.

Ji teigė, jog tai ir yra dvi gigantiškos šio karo problemos vakaruose.

KU politologė laidoje dalijosi savo įžvalga, kad kol V. Putinas lieka valdžioje, tol ryškesnių pokyčių nebus.

„Esu giliai įsitikinusi, kad kol V. Putinas yra valdžioje, jokių ryškesnių proveržių iš Rusijos pusės tikrai nebus. Nes bet koks nusileidimas, kad ir mažiausias jam tai reikštų asmeninį pralaimėjimą. Tai to mes tikrai negalime laukti ir tikėtis. Nebent įvyktų kokie nors pokyčiai viduje, kas irgi tik gandų lygyje kol kas. Reikia nusiteikti ilgam karui“, – sakė KU politologė.

G. Burbulytė–Tsiskarishvili Žinių radijo eteryje sakė, jog yra ir viena gera šio karo žinia.

„Rusijai nepavyko per 72 valandas užimti Ukrainos. Tai yra labai didžiulė žinia visam pasauliui, kad Rusijos kariuomenės pajėgumai yra mitas. Ir tai jau yra patvirtintas dalykas“, – teigė pašnekovė.

Bet blogoji žinia – gyventojų žūtys, didžiulės aukos ir visiškai griaunama šalis.

„Tai tikrai greitos karo pabaigos, išskyrus tam tikras aplinkybes, nereikia tikėtis“, – kalbėjo KU politologė.

Rusijos prezidento V. Putino nuvertimas ir po to sekantys scenarijai viešojoje erdvėje vertinami skirtingai. KU politologės teigimu, Rusija po V. Putino nuvertimo „nepasikeistų labai smarkiai“.

„Čia tikriausiai labiausiai apeliuojame į karo baigtį. O pats nuvertimas man kelia labai daug abejonių, nes mes turime Baltarusijos pavyzdį, ir kaip suveikia visa jėgos struktūra. Aš labai vilčių nepuoselėčiau, kad iš vidaus kažkas stipriai pasikeis. Jeigu toks stebuklas įvyktų, tai reikštų karo nutraukimą“, – kalbėjo politologė.

Atsargos pulkininkas: NATO Rusiją sutraiškytų tą pačią minutę

Atsargos pulkininkas ir žvalgybininkas Gintaras Bagdonas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teko atsakyti – ar Ukrainai pavyks atsilaikyti be realaus Europos šalių įsikišimo.

„Mes matome, kad pirminiai Putino Rusijos tikslai žlugo ir Rusijai pereina į gynybą užgrobtose Ukrainos teritorijose. Tuo tarpu Ukraina – matome nedidelių kontratakų, iniciatyvą perima į savo rankas. Bet klausimas yra visiškai teisingas – be vakarų sutelkto ryžto ir paramos tiesiogiai Ukrainai... Ukraina kovos, tą mes matome, stebime, jie tikrai pasiryžę kovoti už savo žemę.

Bet tam, kad karas greičiau baigtųsi ukrainiečių pergale ir nesitęstų mėnesius ir metus, būtina vakarams pirma padėti visais įmanomais būdais, teikti pagalbą, izoliuoti ir užbetonuoti Rusiją. Nes bet kokie Rusijos pinigų gavimai stiprina ją“, – kalbėjo G. Bagdonas.

Jis kalbėjo, jog vienai Ukrainos kariuomenei sudaužius Rusijos kariuomenės mitą, Kremliui kariauti su NATO nebūtų lengva.

„Bet jei beprotybė paimtų viršų ir būtų toks – jei atakuotų, pradėtų kovos veiksmus prieš NATO valstybes, tai reiškia, kad karas buvo neišvengiamas“, – sakė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.

Paklaustas, kiek yra tikėtina scenarijai, kad Rusijos kariuomenė įsiveržtų į Baltijos šalis, ar atskirstų jas nuo likusios Europos Suvalkų koridoriumi, atsargos pulkininkas teigė, jog tai yra labai primityvi propaganda.

„Pajuokausiu, tai yra girto zuikio svajonė, ar dar kas. Tai yra visiškai neadekvatūs, vien propagandai, tai skirta Rusijos visuomenei“, – aiškino Žinių radijo pašnekovas.

Jis priminė apie visus NATO pajėgumus, dislokuotus mūsų regione. G. Bagdonas teigė, jog Rusija, pabandžiusi atakuoti NATO šalis, būtų „sutraiškyta tą pačią minutę“.

„Mes galime būti saugūs ir ramūs. Ir dar dėl to, kad Rusijos kariuomenės galia yra visiškai palaužta Ukrainoje. Taip, ji turi dar daug resursų, bet jie visiškai profesionaliai neparuošti. Ir laikas žaidžia Ukrainos kariuomenės naudai. Bet, deja, ne gyventojų“, – Žinių radijui sakė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.

Komentarai (10)