Verslininkas, visuomenės veikėjas, vienas iš buvusių kompanijos „Jukos“ vadovų Leonidas Nevzlinas išvardijo, kas, jo žiniomis, yra pagrindiniai Rusijos karo strategai ir iš ko prezidentas Vladimiras Putinas semiasi ideologinių idėjų.

„Šiuo metu Putino karui vadovauja pagrindinis jo parankinis generolas Sergejus Surovikinas, atsakingas už oro pajėgas. Tai labai žiaurus žmogus, praeityje teistas už prekybą ginklais. Dalyvavęs šalia Putino Čečėnijos ir Sakartvelo karuose. Jis vadovavo rusams Sirijoje, tikras mėsininkas. Atsakingas už bombardavimą ir žudymus“, – L. Nevzliną feisbuke citavo ES delegacijos Laose vadovė, ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Anot buvusio „Jukos“ bendraturčio, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu iš tiesų buvo pasiųstas inspektuoti branduolinių ginklų, o paskui ieškojo ginkluotės papildymo.

„Kalbama, kad gavo raketų iš Šiaurės Korėjos, jos tinkamos rusams, bet ilgam neužteks“, – teigė I. Marčiulionytės cituojamas L. Nevzlinas.

Jo teigimu, šiuo metu nebėra jokių gynybos tarybos pasitarimų, V. Putinui jų nebereikia. Jis nenori jokios neigiamos informacijos.

„Jurijus Kovalčiukas [„Rossija bank“ pirmininkas, vadinamas „asmeniniu Putino kasininku“ – „Delfi“] tebėra pagrindinis imperinis ideologas, tebedarantis didžiausią įtaką V. Putinui. Jo medijos grupė [Nacionalinės žiniasklaidos grupė – „Delfi“] kuria didžiausią nacionalistinę propagandą“, – teigė L. Nevzlinas.

Anot jo, ilgametis V. Putino draugas, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas atrodo vienintelis pakankamai savarankiškas žmogus iš V. Putino aplinkos.

„Istorija buvo pradėta perrašyti nuo II pasaulinio karo. Šitas psichopatas nusprendė, kad viską gali padaryti geriau nei Stalinas. Ukrainos jis nekentė, nusprendė pradėti savo karą ir surengti paradą Kijeve. Be to, jis nusprendė „atkurti daugiapoliarinį pasaulį “ (nors buvo užmiršęs Kiniją)“, – L. Nevzlino mintis citavo I. Marčiulionytė.

Gerai informuoti šaltiniai

Vertindamas šią informaciją, analitikas Marius Laurinavičius, pirmiausia, atkreipė dėmesį, kad L. Nevzlinas yra Michailo Chodorkovskio (buvusio „Jukos“ vadovo) senas verslo partneris ir draugas.

„O M. Chodorkovskis, kaip žinia, turi tokį „Dosjė“ projektą, kuris skelbia (iš tiesų kartais net sunku įsivaizduoti, kaip gaunamą) informaciją iš Rusijos vidaus. Čia nebūtų didelio klausimo dėl to, kad L. Nevzlinas galėtų būti labai smarkiai neteisus, nors ten, be abejo, yra vertinimo dalykų. Manau, kad tai susiję su M. Chodorkovskio turima informacija“, – sakė M. Laurinavičius.

Pasak analitiko, be to, jis ir pats dar turi įvairiausių šaltinių Rusijoje.

„Taip ta sistema ir veikia, kad tų šaltinių yra, jų yra ir valdžioje. Ta mafijinė sistema juk yra nevienalytė“, – aiškino M. Laurinavičius.

Kas tikrasis karo strategas?

Pašnekovo vertinimu, paskelbta informacija neprieštarauja minčiai, kad pagrindinis karo Ukrainoje strategas visgi yra S. Šoigu.

„Čia kalbama visai apie kitką – karinį vadovavimo lygmenį. S. Šoigu kariniams veiksmams iš principo negali vadovauti, nes jis net ne kariškis. Paprastai, kai jau vyksta operacija, tai, kaip ir Sirijoje ne S. Šoigu vadovavo operacijai, taip ir bet kur kitur pačiai operacijai vadovauja ne S. Šoigu, o tą daro generolai“, – dėstė M. Laurinavičius.

Jo visiškai nestebina, kad operacijai Ukrainoje vadovauja generolas S. Surovikinas.

„Nes jis, bent jau Rusijos vadovybės įsivaizdavimu, labai gerai vadovavo Sirijoje. Tai yra gana natūralus pasirinkimas“, – sakė M. Laurinavičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad tas generolas yra pelnęs ir S. Šoigu pasitikėjimą.

„Praėjusių metų vasarą S. Surovikinas gavo armijos generolo laipsnį. Tai yra aukščiausias laipsnis. Be S. Šoigu žinios jis negalėjo jo gauti. <…>. Juo labiau kad apie S. Šoigu buvo daug informacijos, gal šiek tiek ir gandų lygio, kad jis labai griežtai šalindavo bet kokius generolus, kurie jam atrodydavo nelojalūs arba galėtų jam mesti kokį nors iššūkį“, – teigė M. Laurinavičius.

Klausimas dėl branduolinių ginklų

Analitikas nevienareikšmiškai vertino informaciją, esą S. Šoigu ieškojo branduolinės ginkluotės papildymo ir gavo raketų iš Šiaurės Korėjos.

„Politiškai gali taip būti, bet, kaip mes įsivaizduojame, – kad S. Šoigu pats asmeniškai ieško raketų Šiaurės Korėjoje? Inspektuoti branduolinius ginklus jis, žinoma, gali. Bet net jeigu yra toks planas ir V. Putinas duoda nurodymą S. Šoigu, jis neva vykdo nurodymą, bet juk tikrai ne pats ieško tų raketų“, – sakė M. Laurinavičius.

Pasak jo, būtų aiškiau, jeigu būtų galima užduoti patikslinamųjų klausimų L. Nevzlinui.

„Žinodamas, kad jis yra asmeninis M. Chodorkovskio draugas, aš sunkiai įsivaizduočiau, kad platintų kokią nors informaciją, kurią žino M. Chodorkovskio centras. O jis žino daug“, – teigė M. Laurinavičius.

Iš tikrųjų Putinui artimas žmogus

Analitikui įdomus pasirodė J. Kovalčiuko įvardijimas pagrindiniu imperiniu ideologu, darančiu didžiausią įtaką V. Putinui.

„Čia yra vertinimo dalykai. Ideologu J. Kovalčiuko niekaip nepavadinčiau. Kad jis šiuo metu, ko gero, tikrai daro didžiausią įtaką V. Putinui, tas visiškai akivaizdu. Tai žinoma iš viešos informacijos. J. Kovalčiukas buvo tas, kuris turėjo visiškai neribotą priėjimą prie V. Putino per pandemiją, skirtingai negu visi kiti. Taip, tai yra žmogus iš paties artimiausio rato“, – sakė M. Laurinavičius.

Pasak eksperto, gana neįprasta, kad šis žmogus yra ne iš armijos ar saugumo struktūrų. Joms jis niekada nepriklausė.

„Jis yra vadinamasis verslininkas. Bet čia – ta mafijinė dedamoji. Nuo Sankt Peterburgo laikų jie aferas kartu darė. Bet taip, jis turi milžinišką įtaką V. Putinui. Tai neabejotina. Tik strategu aš jo niekaip negaliu pavadinti“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Dar sunkiau ekspertui pagrįsti mintį, kodėl jis galėtų būti vadinamas imperiniu ideologu, nes kokių nors idėjų jis nėra reiškęs.

„Aš pirmą kartą girdžiu, kad jis apskritai turi kokių nors idėjų, išskyrus savo mafijinę dedamąją, kuri persmelkusi visą režimą. Tai nėra nei ideologas, nei strategas, tai yra tiesiog vienas iš V. Putino aplinkos žmonių, iš mafijinės dedamosios, neva verslo“, – sakė M. Laurinavičius.

Dėl Kozako išskirtinio savarankiškumo – nelabai aišku

Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas D. Kozakas yra atstovavęs Rusijai Normandijos susitikimuose.

„Jis dalyvavo derybose. Gana ilgą laiką vienaip ar kitaip su Ukraina yra susijęs. Jis kažkada net buvo atsakingas už Ukrainą. Tikrai negalima sakyti, kad Ukrainos klausimu jis niekuo dėtas. Bet iš to, kas parašyta, man sunku spręsti, ką reiškia „vienintelis savarankiškas“.

Jie visi yra tiek pat savarankiški, kiek ir nesavarankiški. Ta klaninė sistema tokia jau yra, kad V. Putinas – „krikštatėvis“, kuris priima galutinius sprendimus, bet visi turi savo asmeninių klaninių interesų ir visi yra gana savarankiški. Kodėl čia išskirtas D. Kozakas, man sunku pasakyti“, – svarstė M. Laurinavičius.

Tą vietą, kur V. Putinas charakterizuojamas kaip psichopatas, analitikas vertino kaip politikavimą.

„Tai būtų suprantama, nes žinome, ką V. Putinas padarė su „Jukos“ ir su jais visais. Bet man tai yra politikavimas. Visos tos šnekos, kad V. Putinas išėjo iš proto, kad jis yra psichopatas ar sociopatas, – niekados tų ženklų nebuvo“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Žvelgdamas į dabartinę situaciją Ukrainoje, jis kėlė klausimą, ko šis režimas nėra padaręs anksčiau iš to, ką daro dabar, įskaitant Bučos žudynes?

„Nieko. Viską jie jau anksčiau yra padarę. Tai kodėl anksčiau V. Putinas nebuvo psichopatas, o dabar staiga juo tapo? Tai yra žmogus, kuris atėjo į valdžią davęs įsakymą nužudyti tris šimtus miegančių savo šalies žmonių, kuris naudojo cheminį ginklą Sirijoje“, – priminė M. Laurinavičius.

Komentarai (3)