[Žinios trumpai] Cheminio ginklo atveju JK gali nelaukti NATO ir imsis veiksmų savarankiškai: taip jau yra buvę ()
Rusija tikriausiai mano, kad NATO struktūros yra labai nelanksčios ir lėtos. Sprendimų priėmimas turi vykti dalyvaujant derinant 30 šalių pozicijas ir interesus. Taigi, jei Rusija peržengtų kurią nors raudoną liniją, greito NATO atsako ji tikriausiai nelauktų. Bet Jungtinė Karalystė primena - viso aljanso atsakui net nereikia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija teigia, kad paskutinius cheminio ginklo resursus šalis sunaikino dar 2017 metais. Tuo mažai kas tiki. Be to, AZOV kariai teigia, kad Rusija Ukrainoje jau panaudojo cheminį ginklą - tokia ataka galimai buvo įvykdyta Mariupolyje.
Britų politikas, parlamentaras ir buvęs karininkas Jamesas Heappey teigia, kad Jungtinė Karalystė tokiu atveju galėtų veikti ir savarankiškai. „Viena šalis galėtų nuspręsti, kad cheminių ginklų panaudojimas peržengia bet kokias ribas. Tai taip pat galėtų būti dvi ar trys šalys“, teigia Heappey. Pasak jo, taip jau yra buvę, kai JK, Prancūzija ir JAV ėmėsi veiksmų Sirijoje.
|
Heappey pripažįsta, kad NATO sprendimų priėmimas tokiu atveju gali būti lėtas. Tačiau kol jo laukiama, viena šalis galėtų veikti viena. Ir tai galėtų būti Jungtinė Karalystė - viena ar su vienu-dviem partneriais.
Cheminius ginklus draudžia 1997-ųjų Cheminių ginklų konvencija. Uždraustas jų naudojimas, gamyba bei saugojimas. Tiesa, baltasis fosforas nelaikomas cheminiu ginklu, nors ir yra griežtai kritikuojamas dėl poveikio civiliams. Konvencijos pažeidimas, kaip dažnai būna tarptautinių santykių atveju, pakeistų santykius tarp šalių - abipusiškumo principas reikštų, kad Rusija save atveria atakoms, kurių pasirašydama šią konvenciją atsisakė. Tiesa, atsakas nebūtų cheminiai ginklai, bet kitokio pobūdžio karinė intervencija.