Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grubiai apsiskaičiavo, be reikalo įsiverždamas į Ukrainą ir sukeldamas konfliktą, kuris galiausiai gali išsilieti per jos sienas ir galbūt pakurstyti didesnį gaisrą, sakė buvęs prezidento patarėjas.

Interviu Gruzijos „RFE/RL“ Glebas Pavlovskis, kalbėdamas per „Zoom“ iš nežinomos lokacijos, pabrėžė, kad V. Putino sprendimas vasario 24 d. įsiveržti į Ukrainą buvo „politiškai neprasmingas“.

„Visa tai buvo paties Putino asmeninis sprendimas. Niekas kitas, išskyrus Putiną, nebūtų to ėmęsis, net Ramzanas Kadyrovas, jeigu jam būtų buvę leista pasisakyti, – pažymėjo G. Pavlovskis, turėdamas omenyje autoritarinį Čečėnijos lyderį. – Niekas, įskaitant mane patį, nesuvokė, kaip maniakiškai jis buvo apsėstas Ukrainos. Mes neįvertinome Rusijos vyriausybės supuvimo masto.“

Sovietmečio disidentas G. Pavlovskis prieš Sovietų Sąjungos žlugimą atliko tremties bausmę. Po komunizmo griūties G. Pavlovskis tapo „politikos technologu“, 1996–2011 m. dirbo Kremliaus konsultantu, o vėliau tapo V. Putino prezidentavimo kritiku.

Jo komentarai pasigirsta tuo metu, kai Rusijos pajėgos yra užklimpusios Ukrainoje arba bando iš jos trauktis, nuskynusios tik nedideles pergales ir užėmusios kelias pozicijas pietuose, daugiausia palei Juodosios jūros pakrantę. Dėl neišprovokuoto Rusijos puolimo daugiau nei 4 milijonai ukrainiečių buvo priversti bėgti iš tėvynės.

Rusijos pajėgos „Human Rights Watch“ ir daugelio kitų organizacijų buvo apkaltintos karo nusikaltimais ir žiaurumu okupuotose Černihivo, Charkivo ir Kyjivo regionų dalyse.

Interviu „RFE/RL“ 71-erių metų G. Pavlovskis sakė, kad V. Putinas „Ukrainoje įkliuvo į spąstus“.

„Ukraina turėjo tapti svertu, leidžiančiu prispausti Vakarus ir pradėti diskusiją saugumo klausimais, – sakė G. Pavlovskis, turėdamas omenyje Kremliaus reikalavimus, kuriuos V. Putinas pirmą kartą išsakė gruodį. – Tai strateginis žaidimas. Bet aš buvau pritrenktas, kai jis spjovė į visas derybų galimybes dėl realaus Rusijos saugumo ir vietoj to pasirinko šį keistą pogromą, kurį pats vadina „specialia karine operacija“.“

Rusijos kariuomenei didžiąja dalimi pasitraukus iš teritorijų į šiaurę nuo Kijevo ir pareiškus, kad dabar sutelks dėmesį į pietryčių Ukrainos sritis, kurias jau užima Rusijos remiami separatistai, G. Pavlovskis pareiškė, kad V. Putinui paskelbti „pergalę“ bus sunku.

„Nedelsiant pasirašyti paliaubas būtų protingiausia, ką Rusija galėtų padaryti šiuo metu. Ji galėtų išpešti iš Ukrainos neutraliteto statusą, bet tai būtų beveik nulis. Kalbant apie „demilitarizaciją“, kuri buvo paversta propagandos lozungu, žalos Ukrainos karinei infrastruktūrai mastas yra pakankamai didelis, kad būtų galima teigti, jog „demilitarizacija“ pasiekta.“

„Rusija stengsis išlaikyti iki šiol užgrobtas teritorijas, ypač tas, kurios ribojasi su Azovo jūra, tačiau tai priklausys nuo ukrainiečių noro derėtis ir nutraukti kovas“, – sakė G. Pavlovskis.

Kaip ir kiti Kremliaus stebėtojai, G. Pavlovskis mano, jog V. Putinas tikisi karo veiksmus užbaigti iki gegužės 9-osios, kad galėtų pretenduoti į naują „pergalę“, Rusijai pažymint nacistinės Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Per šią šventę Maskvos Raudonojoje aikštėje paprastai surengiamas didelis karinis paradas su kareiviais, tankais ir kita karine įranga.

„Jei paliaubos bus pasiektos iki gegužės 9 d., kad Rusija galėtų švęsti ir „parduoti“ jas kaip pergalę, tai bus gera baigtis. Jei ne, taikos nebus, derybos užsitęs, o Rusija susidurs su dar didesnėmis sankcijų problemomis“, – prognozuoja G. Pavlovskis, perspėdamas, kad sankcijos kelia rimtą ilgalaikę grėsmę Rusijos gerovei.

G. Pavlovskis prognozuoja, kad kuo ilgiau užsitęs konfliktas, tuo labiau tikėtina, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje eskaluosis, o konfliktas išplis už Ukrainos sienų.

„Ir jei Rusija nepasirinks taikos ir nuspręs tęsti karą, ji gali padaryti Ukrainoje tokių dalykų, kad šis konfliktas eskaluosis iki nenumatyto lygio. Ir šis naujas lygmuo vyks jau už Ukrainos sienų. Tai gali peraugti į konvencinį karą tarp Rusijos ir Vakarų, su NATO. Kaip konkrečiai tai atrodytų, sunku pasakyti, bet aš jau nebemanau, kad tai neįsivaizduojama ir neįmanoma“, – sakė G. Pavlovskis.

Jei Rusijos agresija Ukrainoje užsitęs – įskaitant didėjančias aukas ir prarastą amuniciją, – o pasaulinės sankcijos pradės dar labiau kandžiotis, G. Pavlovskis mano, jog mažai tikėtina, kad rusai atsisuks prieš V. Putiną, o veikiau pradės lakstyti su vėliavomis.

„Manau, žmonės dar nesuvokia viso sankcijų poveikio. Pradės jausti atėjus vasarai. Ir kai tik jie supras, kad šios sankcijos skirtos sunaikinti tiek Rusijos ekonomiką, tiek Rusijos Federaciją, visi susivienys pasipriešinimui“, – mano jis.

„Ar jie dėl to kaltins Putiną, ar save? Ar buvo bent vienas rusas, kuris, 1941 metais išvydęs įvažiuojančius vokiečių tankus, kaltino Staliną ir Molotovą?“ – sakė G. Pavlovskis, turėdamas omenyje buvusį sovietų diktatorių ir sovietų užsienio reikalų ministrą, pasirašiusį nepuolimo paktą su nacistine Vokietija, kuris apėmė ir slaptus protokolus dėl Vidurio ir Rytų Europos pasidalijimo į atitinkamas „įtakos zonas“, kol Hitleris jį panaikino ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą.

G. Pavlovskis taip pat skeptiškai vertina tikimybę, kad Rusijos elitas – vadinamieji oligarchai – galėtų atsisukti prieš V. Putiną.

„Ta vadinamoji teorija daro prielaidą, kad oligarchai valdo Rusiją. Oligarchai niekada nevaldė Rusijos, net ir silpno Jelcino laikais", – sakė G. Pavlovskis, turėdamas omenyje pirmąjį Rusijos pokomunistinį prezidentą.

G. Pavlovskis taip pat numojo ranka į žinomo posovietinio reformatoriaus Anatolijaus Čiubaiso pasitraukimą, šiam palikus V. Putino pasiuntinio tvariam vystymuisi postą.

„Egzistuoja klaidinga ir netgi keista prielaida, kad Putino vidinis ratas pradės nuo jo atsiriboti. To nebus. O Čiubaisas šiaip ir nebuvo vidinio rato narys. Jo nepasiges, nes jis jau daug metų nėra aktualus. Jis yra seniai praėjusios eros politinis reliktas. Jei jis Kremliui būtų buvęs nors kiek vertingas, jam nebūtų leidę „pabėgti“, – sakė G. Pavlovskis.

Nepatvirtinti pranešimai teigia, kad A. Čiubaisas paliko Rusiją ir, kaip manoma, šiuo metu gyvena Turkijoje.

Tai nereiškia, kad V. Putinas negalėtų susidurti su grėsme savo valdžiai, ypač vidiniame rate, pridūrė G. Pavlovskis.

„Jie nėra idealistai. Jie visi turi savų planų sosto atžvilgiu. Jie visi laukia pereinamojo momento. Ir tai iš tikrųjų Putiną gerokai nervina, nes jis apsuptas žmonių, kurie trokšta jo sosto. Ypač turint omenyje, kad didžiąją dalį kasdienio šalies valdymo vykdo ne jis, o jie“, – sakė G. Pavlovskis.

„Jei kas nors galvoja, kad Putinas atsisėdęs vadovauja šalies ekonomikai ar viešajam gyvenimui, tai tiesiog juokinga. Putinas šiaip jau nėra darbštus tipas“, – pridūrė jis.

Žvelgdamas į savo darbą su V. Putinu, G. Pavlovskis prisipažino, kad dabar šio to gailisi.

„Iš tikrųjų gailiuosi, kad per tą laiką išjungiau savo, kaip analitiko, smegenis ir tam tikra prasme paaukojau jas „Kremliaus ir Putino franšizei“, – teigė jis. – Dabar suprantu, kad turėjau matyti platesnę perspektyvą, atpažinti kai kurias mūsų kuriamos sistemos ypatybes.“

„Putinas yra šios sistemos vaikas. Putino vienaip ar kitaip nebeliks, bet sistema niekur nedings“, – įsitikinęs jis.

Komentarai ()