Ekspertas paaiškino, kuo skiriasi žvalgyba prieš prasidedant karui Ukrainoje ir kaip veikia dabar.

2005–2010 m. Užsienio žvalgybos tarnybos pirmininko pareigas ėjęs Mykolas Malomužas pasakojo, kaip Ukrainos žvalgyba bendradarbiauja su pasaulio kolegomis.

Apie tai valstybės pareigūnas kalbėjo interviu su Natalija Vlaščenka „YouTube“ kanalo „Ukraina 24“ eteryje.

Pirmiausia Mykolas Malomužas paaiškino, kuo skiriasi šalių žvalgybos agentūrų bendradarbiavimas prieš prasidedant plataus masto karui Ukrainoje, ir kaip dirba dabar.

„Mes nuolat bendradarbiavome, buvo pasirašytos sutartys su CŽA, MI-6, BND, su Prancūzijos žvalgyba dėl bendradarbiavimo. Bet tai buvo apsikeitimas informacija apie galimas terorizmo grėsmes, tarptautinio narkotikų ar ginklų tiekimo kanalus.“

Šiandien – dar vienas bendradarbiavimo etapas. Žvalgyba tikrai suteikia informacijos apie konkrečias Rusijos grėsmes Ukrainos valdžiai – politinei vadovybei, Gynybos ministerijai, FSB. Taip pat apie priemones, nukreiptas prieš Ukrainą iš Rusijos, Uždniestrės ar trečiųjų šalių pozicijų.

Malomužo teigimu, anksčiau galingos slaptosios ir techninės žvalgybos agentūros pasaulyje neturėjo teisės perduoti informacijos kitoms šalims. Tačiau šis tabu buvo atrakintas ir Ukraina ėmė gauti daugybę duomenų tiesiog slaptais ir asaugotais interneto kanalais.

Žvalgybos pareigūnas paaiškino, kad prieš tai CŽA ir MI-6 perspėjo Ukrainą apie planus iš Donbaso, pietų ir net Baltarusijos. Jis teigė, kad nepaisant to, ukrainiečiai iki galo nesuvokė, koks plataus masto puolimas bus iki pat Kyjivo.

„Ruošėmės rytine Donecko ir Luhansko sričių kryptimi. Kitose srityse, kaip suprantu, sistemingo pasiruošimo nepakako. Tačiau Amerikos žvalgyba skelbė, kad jau vasario 16 d. įvyks plataus masto invazija. Buvo padaryta daug griežtų veiksmų, kad taip neatsitiktų“.

Malomužas mano, kad Putinas tiesiog suprato, jog taikos procesas neprives prie valdžios pasikeitimo Rusijos interesams.

„Jis pasirinko karą, pirmiausia per tris dienas užimti nurodytus šalies centrus, o po dviejų savaičių – okupuoti visą Ukrainą. Rusijos Federacijos militaristiniuose sluoksniuose nuo vasario 16 iki vasario 24 dienos iškilo sunkus klausimas, kaip tai padaryti. Galiausiai nusprendė, kad užteks smūginės atakos, pasikliaujant tuo, kad 80 % ukrainiečių palaiko Putiną, o ne Zelenskį. Tai buvo didelis mitas.“

Žvalgybos pareigūnas tikina, kad Rusijos žvalgyba tikrai žinojo tikrąją situaciją, tačiau ataskaitas pateikdavo pagal savo diktatoriaus „norą“.

„Rusijos Federacijos žvalgyba ir specialiosios tarnybos pateikė ne objektyvią informaciją, o tai, ką norėjo išgirsti diktatorius. Jų žvalgybos vadovas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdyje buvo tiesiog pasimetęs".

Malomužas pabrėžė, kad pasaulio žvalgybos tarnybų techninės galimybės šiandien ypatingai išryškėja ir dažnai dominuoja žvalgyboje.

„Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos žvalgybos agentūrų techninės galimybės yra labai didelės, jos gali gauti informaciją tiesiog internetu: tai, kas kalbama biuruose, perduodama ryšių priemonėmis, eina per kompiuterių tinklą, net uždarą, bet jie viską gauna ir dešifruoja. Jie iššifruoja bet kokius pokalbius ar įsakymus, pavyzdžiui, Putino Šoigu ar specialiosioms tarnyboms."

Patyręs Ukrainos žvalgybos pareigūnas įsitikinęs, kad Ukrainos žvalgyba turi duomenų apie visus Kremliaus susitikimus, pasiruošimus ar komandas.

„Šiandien priemonės yra tokios veiksmingos, kad labai sunku ką nors nuslėpti. Slaptą žvalgybą su agentais lengviau surasti ir neutralizuoti, o techninių priemonių praktiškai neįmanoma išjungti. Šiais kanalais pateikiama informacija yra be galo svarbi, nes leidžia nuspėti daugybę svarbių įvykių. Mes žinome, kad jie sako ir ką darys“.

Malomužas pripažino, kad viskas rodo, jog „Putinas pametė galvą“.

„Jis sukūrė ne tik savo likimą, bet ir visos Rusijos. Šiandien Rusija yra atstumtoji net Kinijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Kinija apskritai tikisi, kad Rusija nusilps ir bus galima naudoti jos teritorijas savo interesams“.

Komentarai ()