[Žinios trumpai] Kodėl Turkija nenori, kad Suomija ir Švedija prisijungtų prie NATO ir kodėl tai svarbu: ar ji gali kelti grėsmę narystei NATO? (1)
Suomija ir Švedija pastarosiomis dienomis pareiškė ketinančios prisijungti prie NATO, motyvuodamos tai Rusijos invazija į Ukrainą. Tačiau norint jas priimti į aljansą reikia vienbalsio narių sutikimo, o vienos tokios valstybės vadovas – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – išreiškė dvejones dėl šių dviejų šalių narystės.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai ką reikia žinoti apie Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO.
Ką Turkija pasakė apie Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO?
Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Turkija nėra „palankiai nusiteikusi“ Suomijos ir Švedijos galimybei prisijungti prie NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos.
Tačiau Turkija nepasakė, kad vetuotų šalių narystę, o sekmadienį jos užsienio reikalų ministras iškėlė keletą jos paramos sąlygų, įskaitant tai, kad Šiaurės šalys taip pat nutrauktų paramą tai, ką jis pavadino „teroristinėms organizacijoms“ savo šalyse.
Šeštadienį Erdogano patarėjas „Reuters“ sakė: „Mes neuždarome durų. Tačiau mes iš esmės keliame šį klausimą kaip Turkijos nacionalinio saugumo klausimą“.
Kodėl Turkija nenori Suomijos ir Švedijos į NATO?
Erdoganas teigė, kad Švedija ir Suomija yra „daugelio teroristinių organizacijų namai“, visų pirma turėdamas omenyje karingą Kurdistano darbininkų partiją arba PKK.
PKK yra kurdų partizanų grupuotė, dešimtmečius kovojanti su kai kuriose Turkijos dalyse. 1997 metais JAV ją įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą.
Jungtinės Valstijos ir Švedija sukėlė R. T. Erdogano pyktį dėl savo paramos su PKK susijusiai grupuotei Sirijoje, kuri kovojo su „Islamo valstybe“. Praėjusių metų vasarį Turkija priekaištavo JAV, o po dviejų mėnesių Ankara iškvietė Švedijos ambasadorių Turkijoje.
Erdogano, kurio 2023 m. laukia perrinkimo kova, komentarai iš dalies gali būti skirti nacionalistams rinkėjams, prieštaraujantiems bet kokiam susitarimui su PKK.
Turkija išreiškė kitų nuoskaudų dėl Švedijos ir Suomijos, įskaitant susirūpinimą dėl saugumo garantijų ir užblokuotą ginklų eksportą į Turkiją.
Ar Turkija gali vetuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO?
Suomijos ir Švedijos priėmimui į aljansą reikalingas vieningas visų 30 NATO valstybių narių parama, todėl Turkija galėtų prieštarauti ir sustabdyti stojimą. Tačiau Stokholmas, Helsinkis ir Ankara pastarosiomis dienomis derėjosi, kad išspręstų problemas.
Jungtinės Valstijos, kurios aljanse atlieka didelį vaidmenį, pareiškė, kad Šiaurės šalių stojimui į NATO yra labai daug pritarimo. Karen Donfried, valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams, perspėjo, kad Erdoganas oficialiai nepareiškė, kad imtųsi veiksmų prieš Švediją ir Suomiją.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki penktadienį sakė, kad „nėra jokių klausimų“ dėl daugumos NATO narių paramos, ir pridūrė, kad Bideno administracija „dirba siekdama išsiaiškinti Turkijos poziciją“.
Atsakydamas į klausimus apie Turkijos poziciją, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė įsitikinimą, kad Šiaurės šalių narystė vyks greitai ir sklandžiai.
