Norvegai tapo dar vienos rusų raketos „Bulava“ nesėkmės liudininkais (Video) (19)
Trečiadienio rytą Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė eilinį raketos „Bulava“ bandymą. Jis, kaip praneša „Rosijskaja gazeta“, vėl baigėsi nesėkme, o neįprastus ir bauginančius atmosferos reiškinius, kuriuos sukėlė bandymas, galėjo stebėti šiaurinės Norvegijos gyventojai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Sveiki, mes gyvename šiaurinėje Norvegijos dalyje, prie Tromsės Šįryt, apie 7.50 val., danguje buvo didžiulis šviesos fakelas, kuris dar ir sukosi. Gal ką ir Lietuvai parašykit“, – naujienų portalo 15min.lt dėmesį į įvykį atkreipė trečiadienio vakarą iš Norvegijos atkeliavęs lietuviškai rašytas elektroninis laiškas.
Kaip praneša itromso.no, danguje rytą pasirodęs šviečiantis objektas judėjo spirale, o po to išnyko. Daugybė liudininkų neįprastą reiškinį fotografavo ir filmavo. Kai kurias nuotraukas galima peržiūrėti čia. Paslaptingo reginio pašiurpinti vietos gyventojai kreipėsi į Aviacijos saugos tarnybą, tačiau ji nesugebėjo paaiškinti, ką tūkstančiai žmonių matė danguje.
Kaip praneša lenta.ru, vėliau interneto forume flot.su, skyrelyje, kuriame publikuojami pranešimai apie jūrų navigacijos saugumą ir oro sąlygas, atsirado pranešimas apie perspėjimą, gautą iš Archangelsko, kad kai kuriuose Baltosios jūros rajonuose dėl raketos paleidimo uždrausta navigacija. Kad kalbama apię „Bulava“, vėliau ėmė skelbti daugybė Rusijos tinklaraštininkų.
„Būtent taip ir buvo, – sako Jonathanas McDowellis, astrofizikas iš Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centro Kembridže. – Be jokių abejonių, tai buvo nepavykęs raketos paleidimas.“ Mokslininkas tvirtina, kad tai tikriausiai buvo Rusijos povandeninio laivo balistinės raketos „Bulava“, galinčios įveikti raketų apsaugos sistemas, bandymas.
„Mes žinome, kad Rusijos karinio laivyno povandeninis laivas „Dmitry Donskoy“ šiuo metu yra Baltojoje jūroje, kur ruošėsi dvyliktajam raketos „Bulava“ paleidimui, nes dalis bandymų iki šiol buvo nesėkmingi“, – sako J. McDowellis.
Paskui ir Norvegijos žiniasklaida pradėjo skelbti vietos kariškių bei meteorologų komentarus, kad neįprastą atmosferos reiškinį sukėlė Rusijos raketos paleidimas. Spėjama, kad skrydžio metu sutriko raketos valdymo mechanizmas ir ji pradėjo suktis aplink savo ašį, taip suformuodama danguje milžinišką šviečiančią ir judančią spiralę. Remdamasis šaltiniu Rusijos gynybos ministerijoje televizijos kanalas TV2 taip pat paskelbė, kad paleistoji raketa – tai „Bulava“.
Kad „Bulava“ buvo paleista trečiadienio rytą, paskelbė ir „Rosijskaja gazeta“, remdamasi savo šaltiniais Rusijos kariniame jūrų laivyne. Leidinio duomenimis, raketa buvo paleista iš atominio povandeninio laivo „Dmitrij Donskoj“. Paleidęs raketą laivas grįžo į bazę.
Kaip rašo „Rosijskaja gazeta“, iš Rusijos kariškių informaciją, kad raketos skrydis buvo nesėkmingas, patvirtino tik Gynybos ministerijos 12-osios vyriausiosios valdybos vadovas Vladimiras Verchovcevas. Jis žurnalistams pareiškė, kad branduolinė raketos dalis seniai paruošta, tačiau jos kol kas nėra „prie ko tvirtinti“.
Be šio bandymo, nuo 2005 metų iš viso buvo paleista 11 naujos raketos egzempliorių. Šeši raketų skrydžiai baigėsi nesėkme ir tik vienas pripažintas kaip visiškai pasisekęs. Tai paaiškina, kodėl Rusija neafišuoja trečiadienį paleidusi raketą. Mokslininkas J. McDowellis sako: „Gali būti, kad jie neigia raketos paleidimą, nes tai didelis pralaimėjimas, vykdant karinę rusų programą.“
Balistinė raketa „Bulava“, kurios skrydžio nuotolis siekia 8 tūkst. kilometrų, turi tapti pagrindiniu strateginių povandeninių laivų „Jurij Dolgorukij“, Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimir Monomach“ ginklu.
J. McDowellis sako, kad spiralinė forma rodo, kad klaida paleidžiant raketą įvyko aukščiau atmosferos. Jei ji būtų įvykusi žemesniame aukštyje, Žemės trauka būtų privertusi raketą greitai nukristi.
„Bulava“ raketa, kildama į aukštį, šauna trimis etapais iš eilės. „Tikriausiai pirmame ir antrame etape raketa skrido gerai, tačiau trečiajame – užsidegė“, – sako J. McDowellis. Jis aiškina, kad trečiajame etape, kai raketa turi būti nukreipiama atgal į žemę, ji pradėjo judėti spirale, skleisdama šviesą. „Jei bandymas būtų pavykęs, spiralinės šviesos nebūtų buvę matyti. Keista tik tai, kad raketai buvo leidžiama šaudyti, nors jau buvo aišku, kad bandymas nepavyko.“
Žemiau pateiktame vaizdo įraše galite pažiūrėti, kaip atrodė gruodžio 9-osios rytą šiaurinėje Norvegijoje stebėtas reiškinys: