Biodegalų gamyba atneša daugiau žalos, nei naudos? (15)
Biodegalų kaip ir kitų biokuro rūšių gamyba skatinama daugelyje valstybių. To priežastys yra pakankamai aiškios – mažėjanti priklausomybė nuo naftos importuotojų, didėjantis vidinės ekonomikos skatinimas. Tačiau ar ekonominė nauda atsveria ekologines problemas, kurias pastebi ne tik gamtos saugotojai, bet ir detalius tyrimus atliekantys mokslininkai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau kuris laikas kaip vienas iš pagrindinių biodegalų arba bioetanolio naudojimo pliusų buvo įvardinamas sumažėsiantis anglies dioksido kiekis – biodegalų degimo proceso metu jo susidaro žymiai mažiau nei degant įprastiniams naftos produktams. Tačiau dabartiniai JAV mokslininkų tyrimai rodo priešingus rezultatus.
Robert F. Service vadovauto įvairiapusio mokslinio tyrimo metu nustatyta, jog bioetanolio naudojimas kaip kuro automobiliams skatina į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekio augimą, o taip pat – iškertamų miškų plotą. Paaiškėjo, jog nors degimo metu anglies dioksido kiekis susidaro mažesnis, tačiau bioetanolio gamybos procese sukuriami dar didesni anglies dvideginio kiekiai.
Tai tapo žinoma, kuomet mokslininkai paskaičiavo visą nuostolį aplinkai, kuris gaunamas surenkant augalus, iš kurių gaminamas bioetanolis (cukranendrės, kukurūzai), juos pervežant ir perdirbant, ir išsiaiškino, kad bioetanolio naudojimas gali būti anglies dvideginio kiekio, išmetimo į aplinką, padidėjimo priežastimi.
Be to, šalims naudojant vis daugiau šių degalų, išaugs ir plotas, kuriame sėjami kukurūzai ir nendrės, o tai reiškia, kad bus iškirsta daugiau miško. Mažesnis miškų plotas reiškia, kad miškai perdirbs į deguonį mažiau anglies dvideginio. O kur dar augančios gėlo vandens problemos? Vis didesniems energetinių kultūrų plotams drėkinti bus sunaudojama milžiniški kiekiai gėlo vandens – jo stygius pasireikš ne tik dykumų valstybėse, bet ir vidutinio klimato zonoje. Nereikia pamiršti ir padidinto tręšimo sukuriamų problemų – sparčiai didėjančių vadinamųjų „mirties zonų“ jūroje, kuriose augalija ir gyvūnija kenčia nuo deguonies bado.
Tyrime sakoma, kad norint iki 2050-ųjų metų patenkinti biodegalų poreikį, reikia iškirsti 59 procentus viso pasaulyje esančio miškų ploto ir užsodinti juos augalais, iš kurių bus gaminamas bioetanolis. Neperdirbto CO2 kiekį tai padidins 9 milijardais tonų per metus.
Panašu, jog šis kelias, galimai pakeisiantis naftos vartojimą, nėra pats geriausias sprendimas.