Spaudos laisvė Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje, daugelį metų neatrodė taip niūriai kaip šiandien, ketvirtadienį rašo įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Pasak leidinio, rusiško kapitalo bankas „Snoras“, garsėjantis savo ryšiais su Kremliumi ir jau valdantis nemažą Lietuvos („Lietuvos rytas“) ir Latvijos žiniasklaidos dalį, nusitaikė į Estiją. Pasak „The Economist“ šaltinių, V. Antonovas nori nusipirkti keturiomis kalbomis rašantį naujienų portalą „Delfi“.

Pradžia – Latvijoje

Iš pažiūros gyvybinga ir gana geros kokybės spauda šiose posovietinėse valstybėse ima byrėti, nes žiniasklaida susidūrė su ekonominiu nuosmukiu, pasikeitimais pramonėje ir, kas baisiausia, – daug interesų turinčiais galingais investuotojais iš užsienio.

Pavyzdžiui, Latvijos „Telegraf“, vienas geriausiai žinomų laikraščių rusų kalba regione, šiuo metu priklauso neįvardytam asmeniui ar organizacijai. Anksčiau jį valdė vietos verslininkai.

„Žinau, kad senieji savininkai pardavė savo verslą, tačiau net nenutuokiu kam“, – teigė kompanijos tarybos narys Janis Jurkans. Dabar ši žiniasklaidos įmonė nuosavybės teise priklauso anoniminei kompanijai „Kinonon Holdings Limited“, kuri įsteigta Kipre.

Tačiau manoma, kad galutinis tiek minėtos įmonės, tiek „Telegraf“ žiniasklaidos grupės valdytojas yra „Snoro media investicijos“ – antrinė rusiško kapitalo banko „Snoras“, veikiančio Lietuvoje, įmonė. „Snorui“ taip pat priklauso ir 88,92 proc. Latvijos banko „Krajbanka“. Didžiausias „Snoro“ akcininkas yra Vladimiras Antonovas, verslininkas glaudžiais ryšiais siejamas su aukštais Kremliaus pareigūnais ir valdininkais. Vis dėlto jo atstovas neigia bet kokias sąsajas su „Telegraf“.

Susitvarkė su neparankiais latviais

Dar vienas skandalas kilo praėjusią savaitę, kai „Telegraf“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Krasnitskis buvo išmestas iš darbo – kai laikraštis išspausdino istoriją apie moksleivį, pašalintą iš mokyklos už tai, kad įžeidė Rygos merą Nilsą Ušakovsą. Teigiama, kad, perskaitęs istoriją, meras tiesiog pasiuto ir sudraskė laikraštį į gabalus.

Ši istorija greitai dingo iš „Telegraf“ interneto puslapio, o laikraštyje paskelbta, kad vyr. redaktorius pasitraukė iš posto. Istoriją, beje, vis dar įmanoma rasti internete. N. Ušakovas neigia bet kokį sąryšį su šia istorija, tačiau gana įtartinai atrodo tai, kad du įtakingi žurnalistai iš solidarumo su buvusiu viršininku taip pat pasitraukė iš pareigų. Negana to, jie pasiskundė apie vis didėjančią cenzūrą. Panašius teiginius išsakė ir kiti žurnalistai, kurie teigia ketinantys palikti darbą, kai tik susiras kitą. Vietinė žurnalistų asociacija laikraščio savininkus apkaltino Konstitucijos pažeidimu.

Nerimas Latvijoje dar labiau sustiprėjo, kai 2009 metais nevisiškai aiškiomis aplinkybėmis buvo parduotas populiariausias Latvijos dienraštis „Diena“. Po pardavimo geriausi redaktoriai ir žurnalistai paliko dienraštį ir įkūrė savaitraštį „Ir“, kuris šiandien yra viena iš nedaugelio nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Latvijoje.

„Snoro media investicijos“ – antrinė banko „Snoras“ įmonė – jau valdo ir vieną Latvijos radijo stočių ir atrodo, kad apsipirkimas žiniasklaidos rinkoje dar nėra baigtas. Šią savaitę V. Antonovas lankėsi Rygoje, kur dalyvavo keliuose susitikimuose. Manoma, kad jo planuose yra įsigyti dienraščius „Biznes&Baltija“ bei „Chas“.

„Telegraf“ žurnalistai, ieškantys naujo darbo pelningose ir nepriklausomose žiniasklaidos įmonėse, gali netikėtai ilgai užtrukti. Kaip jau buvo teigta, korporacijos valdo ne vieną laikraštį ar televiziją. Kremlius taip pat yra prikūręs savo ideologijos žiniasklaidos priemonių, o visuomeninę televiziją ir radiją netiesiogiai valdo politinės partijos.

Nerimas Lietuvoje ir Estijoje

Susirūpinimas dėl žiniasklaidos laisvės auga ir Lietuvoje. „Snoro Media investicijos“ yra oficialus didžiausias „Lietuvos rytas“ žiniasklaidos grupės akcininkas. Šiai grupei priklauso vienas populiariausių šalies dienraščių, televizija, naujienų tinklalapis internete, keletas žurnalų ir spaustuvė.

Estijoje, kuri bene greičiausiai atsigauna po recesijos, nieko panašaus kol kas neįvyko. Tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad V. Antonovas trokšta nusipirkti regione pirmaujantį, keturiomis kalbomis rašantį naujienų portalą „Delfi“. Šiuo metu jis priklauso „Estonian Ekspress Grupp“. Estijos nacionalinio saugumo pareigūnai, reaguodami į tendencijas, jau anksčiau yra išreiškę susirūpinimą dėl žiniasklaidos padėties Baltijos šalių regione.

Tuo tarpu DELFI savininkų atstovas, „Ekspress Grupp“ valdybos pirmininkas Gunnaras Kobinas teigia, kad į juos nuolat kreipiasi įvairios kompanijos su įvairiais pasiūlymais, tačiau „Snoro“ tarp jų niekada nebuvo.

"Delfi" grupė iš viso valdo 9 naujienų portalus: portalus estų, latvių ir rusų kalbomis Estijoje ir Latvijoje (delfi.ee, rus.delfi.ee, delfi.lv ir rus.delfi.ua), portalus Lietuvoje (delfi.lt, ru.delfi.lt, klubas.lt, grynas.lt,) ir naujienų portalą Ukrainoje (www.delfi.ua).

Pasaulyje nuvertėjusių įmonių pirkimas siekiant uždirbti yra įprasta verslo taktika. Tačiau Baltijos valstybėse rusiškos investicijos visuomet vertinamos kaip politinis žingsnis. Ir panašu, kad bent jau kartais tam tikrai yra pagrindas.

Nutekintas Rusijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas skelbia apie „ekonominį Baltijos valstybių atkariavimą“. Suprantama, kad tokie pareiškimai Baltijos šalių visuomenių nedžiugina ir kelia joms nerimą.

Vienintelis būdas išvengti kalbų apie politinius interesus – skaidriai įvardyta nuosavybė ir nuo politikos bei savininkų atribota redakcinė politika padėtų išsklaidyti panašias baimes, tačiau iki šiol V. Antonovas nepadarė nieko, kad jas bent kiek sumažintų.

Nevienareikšmiškai vertinamų įvykių V. Antonovo verslo praktikoje buvo ir anksčiau. Jis skundėsi, kad Švedija ir JAV blokavo jo mėginimą įsigyti automobilių gamybos korporaciją SAAB. Pasak V. Antonovo, tai buvo padaryta „baiminantis rusiškų pinigų“.

Komentarai (57)