Balandžio mėnesio pabaigoje internetinių mokėjimų tarpininkas mokėjimai.lt išplatino pranešimą, kad dėl vėluojančios licenzijos išdavimo 2011 m. gegužės 1 d. laikinai sustabdys Makro mokėjimų paslaugą. Mokėjimai.lt – gana plačiai paplitęs mokėjimų tarpininkas tarp mažų ir vidutinių elektroninės prekybos sistemų, tad paslaugų sustabdymas būtų sukėlęs nemažai nuostolių. Nenorėdami prarasti klientų, mokėjimai.lt ryžosi tęsti savo veiklą be licenzijos. Tai paskatino diskusijas kas tokiose situacijose kalčiausi – neskubantys valdininkai ar dokumentų laiku nesusitvarkanti bendrovė?

Šia istorija žiniasklaidoje pasirodė tuomet, kai balandžio mėnesio pabaigoje mokėjimai.lt išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškino susidariusią situaciją. „Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą, nuo 2011 m. gegužės 1 d. savo veiklą galime vykdyti tik turėdami mokėjimo įstaigos licenciją, kurią išduoda Lietuvos bankas. Mokėjimai.lt reikiamus dokumentus minėtajai institucijai pateikė 2011 m. kovo 18 d. Patvirtinimo apie mokėjimo įstaigos licencijos gavimą kol kas nesulaukėme, todėl esame priversti laikinai sustabdyti Makro mokėjimų paslaugą. Paslauga bus atnaujinta iškart, sulaukus Lietuvos banko patvirtinimo. Tikimės, jog tai įvyks artimiausiu metu.“

Sustabdymas turėjo paliesti tik Makro mokėjimus – Mikro arba SMS mokėjimams šis ribojimas negaliojo.

Neilgai trukus, po kelių dienų Verslo žiniose pasirodė straipsnis, kuriame buvo pranešta, kad „daugiau nei 1000 šalies įmonių aptarnaujanti internetinių mokėjimų tarpininkė UAB „EVP International“ nusprendė tęsti veiklą be Lietuvos banko licencijos – esą įmonė atitinka visus reikalavimus, o licencijos negavo tik dėl valstybinių institucijų biurokratijos“.

„Pasitarėme su teisininkais ir nusprendėme veiklos nestabdyti, nes visus reikalavimus, reikalingus gauti licencijai, atitinkame, ir tiesiog nespėjo suveikti biurokratinis mechanizmas, kad mes galėtume gauti reikalingus dokumentus“, – VZ. LT sakė Kostas Noreika, mokėjimai.lt projektą valdančio UAB „EVP International“ direktorius.

Anot jo, įmonė dokumentus Lietuvos bankui pateikė prieš 1,5 mėn. Tačiau bankas kiekvieną tokią paraišką teisiškai gali svarstyti iki 3 mėnesių, tad kol kas atsakymo nesuskubo pateikti. Tai paskatino pratęsti nelegalų mokėjimai.lt darbą. Kas susidariusioje situacijoje kaltas?

Tinklaraštyje ebiza.lt pasirodė įrašas, kuriame situaciją pakomentavo LEPRA (Lietuvos elektroninės prekybos asociacija) koordinatorius ir iniciatorius Jurgis Gylys:

„Tikiuosi, paslauga yra stabdoma laikinai dėl neatitikimų įstatymų reikalavimams. Jei Mokėjimai.lt pateikė reikalingus dokumentus dar 2011 kovo 18, piktina biurokratinis Lietuvos Banko nepaslankumas. Tikrai manau, kad turėjo pakankamai laiko išnagrinėt dokumentus bei išduoti licenciją. Manau, kad Mokėjimai.lt paslaugomis labiau naudojasi smulki elektroninė prekyba, trumpalaikiai komerciniai projektai. Bet kuriuo atveju, toks Mokėjimai.lt paslaugų stabdymas sutrikdys saugius atsiskaitymus ne vienoje elektroninėje parduotuvėje. Tai netgi gali įtakoti neregistruojamų pardavimo operacijų augimą (kai atsiskaitoma susitikus, apsikeičiant „prekė į pinigus“), tuo pačiu ir mokesčių nemokėjimą.

Mokėjimai.lt teikiama paslauga savo funkcija yra panaši į tiesioginį elektroninės bankininkystės įskiepį. Iš tiesų tai yra paslauga tų pačių bankų klientams saugiau atsiskaityti už pirkinius iš savo sąskaitų, laikomų tuose pačiuose bankuose. Esu įsitikinęs, kad bankai, deklaruodami kliento interesų ir lėšų apsaugą, atvirkščiai, turėtų teikti tiesioginio atsiskaitymo paslaugas nemokamai ar bent minimaliais įkainiais, tokiu būdu skatindami elektroninį atsiskaitymą. Ypač pasigirdus galimai pačių bankų inicijuotiems svarstymams riboti atsiskaitymus grynais. Tokios situacijos tik dar labiau stiprina įspūdį, kad Lietuvos bankas labiau gina bankų interesus nei prižiūri bankinių paslaugų rinką ir vartotojams teikiamų paslaugų kokybę. Tarkim, Latvijoje bankai buvo nubausti dėl įkainių, kurių dydis buvo 2 kartus mažesnis nei šiuo metu taikomas Lietuvoje. Tačiau tai kažkodėl nedomina nei Lietuvos Banko, nei vartotojų teisių gynimo tarnybų, nors visiškai aišku, kad tokių mokesčių kaštus verslas įskaičiuoja į prekių savikainą, t. y. perkelia vartotojams.“

Pagvildenti šią temą paskatino technologijos.lt skaitytojo Martyno Žilionio elektroniniu paštu atsiųstas komentaras apie susidariusią situaciją:

„Pastaruoju metu verslo bendruomenėje nemažai diskutuota apie elektroninių mokėjimų įmonę, kuri nusprendė tęsti veiklą neturėdama tam reikalingos licencijos. Bendrovė ne tik nutarė verstis nelegaliai, bet ir viešai tą deklaravo klientams, vartotojams, o kartu ir licenciją turinčiam išduoti Lietuvos bankui.

Tokio sprendimo argumentai mažų mažiausiai keisti: esą prieš pusantro mėnesio bankui pristatyti visi dokumentai licencijai gauti, įmonė atitinka visus reikalavimus ir tik biurokratai kalti, kad licencija neišduota. Keista dėl to, jog įstatymas, reikalaujantis turėti licenciją mokėjimams internete, priimtas ne prieš pusantro ir ne prieš tris mėnesius, o dar 2009 m. Tad laiko atlikti visus formalumus buvo daugiau nei pakankamai – tai patvirtina kitų bendrovių, jau gavusių atitinkamas licencijas, pavyzdžiai.

Sunku įsivaizduoti, kad kokia maksima pardavinėtų alkoholį neturėdama licencijos. Arba dar sunkiau įsivaizduoti, kad po iškaba „Bankas“ kas nors iš pardavėjų ar pirkėjų surinkinėtų pinigus. Tačiau jei kas nors panašaus vyksta internete, tai jau normali praktika? Į panašius klausimus, matyt, turėtų atsakyti Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos, privalančios užtikrinti šalyje galiojančių įstatymų laikymąsi. Tačiau oficialių komentarų šiuo klausimu negirdėti.

Įdomu, ką tokiu atveju turi manyti elektroninės parduotuvės savininkas, priimantis iš pirkėjų pinigus per nelegaliai veikiantį tarpininką. Ar bendrovės, kurių veiklos teisėtumas kelia abejonių, nepaverčia bendrininkais ir savo partnerių? O ar pirkėjai gali būti ramūs, kad tikrai gaus įsigytą prekę, pervedę už ją pinigus nelegaliam tarpininkui? Juk daugelis dar prisimena, kaip praėjusį gruodį per pačią Kalėdinės prekybos karštinę atsirado kelios fiktyvios elektroninės parduotuvės. Nors aferistai ir buvo surasti, tačiau vartotojams nuostolių išvengti nepavyko (nekalbant jau apie sugadintus nervus ir prarastą laiką mėginant atgauti pinigus).

Tai, kad internetinius mokėjimus vykdanti įmonė prisipažįsta pažeidinėjanti įstatymą, o valstybės institucijos nesiima jokių priemonių pažeidimus išsiaiškinti ir užkirsti jiems kelią, yra puikus teisinio nihilizmo pavyzdys. Į jį, be kita ko, regis visai ramiai reaguoja ir minėtos bendrovės konkurentai, jau gavę įstatyme numatytas licencijas.

Veikiausiai tai ir gera mūsų santykio su informacinėmis technologijomis iliustracija. IT bendrovės ir joms pataikaujantys valdininkai nuolat giriasi interneto skvarba, greičiu, piliečių kompiuteriniu raštingumu. O realiai matome, kad klesti savivaliavimas, ir pelno bet kokia kaina vaikymasis.„

O ką manote Jūs?

Komentarai (5)