Kompanijai Intel chroniškai nesiseka su ultra plonais nešiojamais kompiuteriais. Mažai kas prisimena, kad dar netbookų epochos metu Intel bandė įvesti naują įrenginių klasę – CULV. Šie turėjo būti šiek tiek didesni ir produktyvesni, nei netbookai su Atom procesoriais, tačiau kartu kainuotų ne brangiau nei paprasti nešiojami kompiuteriai.

Iniciatyva tuomet patyrė visišką fiasko, tačiau Intel vėl griebėsi naujos iniciatyvos – investavo milijonus dolerių į ultrabookų – plonų, lengvų ir sparčių nešiojamų kompiuterių – idėją. Jie savo kaina ir parametrais turėjo sėkmingai konkuruoti su Apple nešiojamais kompiuteriais ir netgi išstumti juos iš rinkos. Intel kompanijos vadovybė nuolat žadėjo, kad pasirodžius naujos kartos procesoriams, ultrabookai kainuos ne daugiau nei $699 ar net $399… Pasikeitė jau trys Core procesorių kartos, o „šviesus rytojus“ už lango taip ir nepasirodė.

Kiek vėliau Intel bandė išskirti ultrabookus įmantriu funkcionalumu – privalomai turėjo būti diegiamas sensorinis ekranas, stereoskopinė kamera, gestų ir balso atpažinimo technologijos. Tai patrauklu ir madinga, tačiau puslapis SemiAccurate tvirtina, jog spėjo susipažinti su Intel dokumentacija. Joje aiškiai pasakyta, kad ultrabookų projektas beveik žlugęs.

Kaip gi buvo vykdoma ultrabookų plėtra? Paprastiems vartotojams buvo brukama reklama, kad ultrabookai – tai revoliuciniai nešiojami kompiuteriai. Savo ruožtu, gamintojams Intel nuolat pažerdavo „puikių“ idėjų, kaip sumažinti ultrabookų savikainą, tuo pačiu metu brangiai mokant už Intel procesorius. Nors po kurio laiko pasirodė gana patrauklių savo kaina ultrabookų, tačiau lyginant su įprastais nešiojamais kompiuteriais, jie vis tiek yra gana brangūs.

Čia galite peržvelgti, kiek Lietuvoje kainuoja įvairių gamintojų ultrabook kompiuteriai ir palyginti jų kainas su Apple nešiojamų kompiuterių MacBook Air ir MacBook Pro kainomis bei techninėmis charakteristikomis.

Ar reikia stebėtis, kad naujoji Intel vadovybė pradėjo galvoti, ar apskritai verta investuoti didžiulius pinigus į minėtą projektą. Dabar, šaltinio teigimu, visos pajėgos bus mestos „2-in-1“ mobilių įrenginių plėtrai. Pastarieji sujungs nešiojamų ir planšetinių kompiuterių funkcionalumą. Bent jau sensorinis ekranas čia tikrai reikalingas, o Intel tikėjimas Silvermont architektūra padės diegti į tokius įrenginius, pavyzdžiui, Bay Trail procesorius.

Žinoma, šaltinių pateikiama informacija dar turėtų būti oficialiai patvirtinta kompanijos Intel, tačiau procesorių giganto reakcija priklausys nuo to, kaip greitai plis gandai. Galbūt tiesiog bus nuspręsta viską palikti taip, kaip yra, o dėl ultrabookų likimo spręs jų gamintojai.

Komentarai (22)