Ar kada nors pagalvojote, kad per akimirką galite prarasti visus vertingiausius, daugelį metų rinktus dalykus – skaitmeninius duomenis apie pirmuosius Jūsų sūnaus ar dukters žingsnius, susirinkimus su tėvais ir draugais, keliones prie jūros ar į kalnus, visas savo nuotraukas ir vaizdo įrašus… Vieną rytą gali nutikti taip, kad skaitmeninėse laikmenose šių prisiminimų neberasite. Kas nutiks su jūsų failais po 20 metų? 40-50 metų? Ir ar tada galėsite peržiūrėti VHS vaizdo juostas arba DVD diskus su mokyklos, o gal vestuvių įrašais?

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip labai lengvai galima prarasti skaitmenine ir analogine forma saugomas nuotraukas ir vaizdo įrašus, ir kaip juos laikyti, kad to niekada nenutiktų.

Ką jau praradome ar galime prarasti?

Beveik visi turi savo asmeninių failų įvairiose laikmenose – VHS kasetėse, fotoaparatų juostelėse, CD ar DVD diskuose, kompiuteryje, telefone, kameroje, socialiniuose tinkluose ar kitur internete. Ir kai kažkas atsitinka (o tai tikrai nutiks, neabejokite), tada su prarastais duomenis paprastai tenka atsisveikinti, nes labai dažnai jų atkūrimas yra labai brangus, ar net neįmanomas.

Galite pamiršti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį arba juos nulauš; diskai, kasetės, atminties korteles ir kitos informacijos laikmenos suges arba neturėsite su kuo jų nuskaityti.

Mūsų dabartiniame greito tempo gyvenime tai neatrodo tragiškai, bet po daugelio metų atmintis apie mus gali išlikti tik blėstančiose prisiminimuose, kadangi skaitmeniniame amžiuje nuotraukas ir vaizdus galima lengvai įrašyti, bet taip pat lengvai galima prarasti visiems laikams. Gal turėtume apie tai pagalvoti?

Problema Nr.1. Atkūrimo prietaisai sugenda arba pasensta

Jau dabar dauguma iš jų netinkami naudoti, be to, nuskaitymo galvutės gali būti nusidėvėjusios, o dabar jas pakeisti beveik neįmanoma.

Dauguma šių vaizdo grotuvų ir kamerų turi tik analoginius išėjimus (pavyzdžiui, „tulpes“), kurių nerasite šiuolaikinėje skaitmeninėje technikoje. Kitaip tariant, net jei atkūrimo prietaisas veiks tinkamai net po 40-50 metų (tai mažai įtikėtina), Jūs vis viena nerasite būdo jį prijungti, net tam tinkamų televizorių jau nebebus.

CD ir DVD diskų įrenginiai, buitiniai DVD vaizdo grotuvai

Situacija su šiais įrenginiais taip pat nekelia optimizmo, nes augant interneto kanalų spartai, populiarėjant socialiniams tinklams ir internetinėms vaizdo įrašų talpykloms, jie aktyviai renka dulkes.

Kol kas nemažai nešiojamųjų ir asmeninių kompiuterių turi DVD diskų įrašymo įrenginius, bet juos jau pradeda išstumti vadinamos „debesų“ technologijos ir didelės talpos kaupikliai, o po 40-50 metų juos vargu ar prisimins visi vyresnės kartos vartotojai.

Todėl beprasmiškai atrodo sprendimas saugoti nuotraukas ir vaizdo įrašus net geriausiuose optiniuose diskuose su 1000 metų gamintojo garantija, nes gali nutikti taip, kad ateityje nerasite su kuo juos atidaryti.

Kompiuteriai, planšetės ir telefonai

Pastaruosius keletą metų beveik visas mūsų gyvenimas, tiesiogiai ar netiesiogiai, saugomas šiuose įrenginiuose – kietuosiuose diskuose, įvairių tipų vidiniuose kaupikliuose, atminties kortelėse ir t.t.

Mes savo prietaisuose saugome gigabaitus nuotraukų ir vaizdo įrašų net nesusimastydami, koks trapus ir net klastingas gali skaitmeninės informacijos patikimumas. Ir vieną kartą su nuostaba (dažnai – su siaubu) aptinkame, kad kompiuteris neįsijungia dėl kietojo disko problemų, kuris staiga sugedo ir su savimi į nebūtį pasiėmė visus mūsų skaitmeninius prisiminimus, kuriuos taip tvarkingai D diske surūšiavome į aplankus su datomis ir pavadinimais.

Problema Nr.2. Analoginės ir skaitmeninės laikmenos pasensta arba sugenda

VHS vaizdajuostės, Video 8 (analoginis įrašas); MiniD, Digital 8 (skaitmeninis įrašymas).

Vaizdo įrašo saugojimo laikas labai priklauso nuo vaizdo juostos kokybės – daugeliu atvejų jau po 10 metų, net geriausiose originaliose VHS kasetėse, vaizdo kokybė pradeda mažėti, po 20 metų vaizdas analoginėse vaizdajuostėse gali tapti labai „triukšmingas“ ir neryškus, o skaitmeninėse vaizdo kasetėse bus prarasta iki pusės kadrų, o po 40 metų, greičiausiai, liks vien triukšmas arba neryškūs arba fragmentiški vaizdai.

Palaipsniui prarandamo vaizdo efektą galima pastebėti paprastose garso kasetėse, kuriose įrašas po kelerių metų tampa daug tylesnis ir palaipsniui išnyksta foniniame triukšme.

Dar būtina atsižvelgti į tai, kad dalis kasečių buvo perrašyta kelis kartus, juostelės paviršius dėvisi net peržiūrint videomagnetofonu, o saugant niekas neatsuka juostos kartą per metus (kaip rekomenduojama), o tai neprideda vaizdo kokybės.

CD ir DVD diskai

Egzistuoja legenda, kad optiniuose diskuose saugoti nuotraukas ir vaizdo įrašus yra labai patikima, o geromis sąlygomis šios laikmenos duomenis gali išsaugoti iki tūkstančio metų, tačiau tai tik pusė tiesos.

Taip, iš tiesų, originalūs CD ir DVD diskai, pagaminti ir įrašyti gamyklos sąlygomis, būdami vėsioje ir tamsioje vietoje puikiai išsilaikys šimtą ir daugiau metų. Tačiau beveik visi mūsų skaitmeniniai duomenys yra įrašyti įprastais ir pigiais kompiuterio DVD-ROM‘ais ne geriausiu režimu (maksimaliu įrašymo greičiu), be to į įvairios kokybės CD ir DVD diskus, todėl daugelis iš jų jau po 5 – 10 metų nuskaitomi sunkokai, o po 40-50 metų, net labai atidžiai saugomi, beveik visi pavirs nenaudingais blizgučiais.

Norėdami tuo įsitikinti galite savo pirmuosius įrašytus diskus DVD grotuve paleiskite greito prasukimo režimu – greičiausiai, jau dabar daugelyje vietų vaizdo strigs, o tai rodo įrašyto sluoksnio degradaciją.

Specialūs pagerinti diskai (pavyzdžiui, „TDK ScratchProof“, „Verbatim Archival Gold“) yra daug atsparesni ir įbrėžimams, ir laiko poveikiui, bet po poros dešimtmečių, net ir šių aukštos kokybės diskų gali nelikti su kuo peržiūrėti, todėl juose saugomus įrašus vis tiek galėsite laikyti prarastais.

USB laikmenos, SSD kaupikliai, SD, MicroSD, ir t.t.

Jie yra maži, kompaktiški ir patogūs, bet nereikia tikėtis, kad šiuose kaupikliuose galite saugiai laikyti savo skaitmenines nuotraukas, vaizdo įrašus ir dokumentus.

Naujos technologijos nesuteiks jūsų elektroniniams archyvams amžino gyvenimo, kadangi duomenų saugojimo galiojimo laikas „Flash“ atmintyje yra apie 10 metų, o atjungti nuo maitinimo kai kurie SSD diskai gali pradėti prarasti duomenis jau po 3-6 mėnesių! Be to, jie turi nemalonų savybę – jei jau praranda, tai viską iš karto – su tuo jau susidūrė ne vienas vartotojas.

Pavyzdžiui, suges valdiklis, iš USB jungties nesėkmingai bus pašalinta arba kišenėje netyčia sulaužyta atmintinė – ir informacija prarandama, dažnai visa ir negrįžtamai. Kitaip tariant, šiuolaikiniai „Flash“ kaupikliai yra labai patogūs kasdieniniam darbui su informacija, bet visiškai netinka ilgalaikiam saugojimui.

Kietieji diskai (HDD)

Kietųjų diskų plokštelėse informacijos saugojimo teorinis terminas yra iki tūkstančio metų, bet HDD yra prietaisas, kuris naudoja labai lengvai pažeidžiamą mechaniką ir sudėtingą elektroniką, o bet kurios sudedamosios dalies gedimas neleidžia naudoti viso disko, be to pačio kietojo disko sąsajos (vidinių – SATA, išorinių – USB), aiškiai pasensta per 15-20 metų, o kartais dar anksčiau.

Nepaisant to, klasikiniai kietieji diskai yra naudojami beveik visose duomenų bazėse, todėl jie geriausiai tinka nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų archyvavimui, kadangi šiuo metu neegzistuoja patikimesnės didelės apimties skaitmeninės informacijos saugojimo  technologijos.

Nemaloni kietųjų diskų savybė yra tai, kad disko paviršiaus degradacijos atveju paprastai galima išsaugoti visą informaciją perkeliant į kitas laikmenas, tačiau elektronikos gedimo atveju visi failai iš karto tampa neprieinami, o duomenų atkūrimas specializuotose dirbtuvėse yra labai brangus ir ne visada įmanomas, todėl verta iš karto padaryti informacijos dubliavimą į kitą prietaisą.

Kompiuterių virusai, atsitiktinis ištrynimas

Pikti nežinomų genijų išradimai – virusai paprastai yra nekenksmingi saugomai informacijai: iš naujo įdiegus operacinę sistemą ir nuskenavus failus antivirusine programa, jų pėdsakų neliks. Tačiau kai kurie (pavyzdžiui, „DirtyDecrypt“) tikslingai užšifruoja, ištrina arba pakeičia failus, kuriuos galima laikyti prarastais, nes daugeliu atvejų jų pradinės būsenos negalės atkurti net specialistai.

Be to, vartotojai dažnai patys bando „išvalyti“ kompiuterį ir į šiukšlinę netyčia perkelia ir vertingus failus. Tai paprastai pastebima per vėlai, kai ištrintos nuotraukos, vaizdo įrašai ir dokumentai jau perrašyti naujais duomenimis, o jų atkurti nepavyksta nei savarankiškai (specializuotomis programomis), nei su specialistų pagalba.

Be to, iš naujo įdiegiant „Windows“, nepatyrę vartotojai dažnai prarandama sisteminiame diske (paprastai darbalaukyje ir aplanke „Mano dokumentai“) saugomą vertingą informaciją, nes diegiant naują operacinę sistemą, ši HDD dalis dažniausiai yra suformatuojama.

Rašaliniais spausdintuvais atspausdintos nuotraukos

Kaip bet kokie dažai, spausdintų fotografijų pigmentas laikui bėgant praranda spalvą ir po kurio laiko nuotraukos išblunka – praranda spalvas ir kontrastą. Pagrindiniai nuotraukų priešai yra ne laikas, o saulės šviesa (tiksliau – ultravioletiniai spinduliai), temperatūra ir drėgmė (kuo aukštesnė – tuo greitesnis senėjimo procesas).

Naudojant originalų aukštos kokybės rašalą atspausdintos nuotraukos yra daug atsparesnės už atspausdintas su nebrangiu suderinamu rašalu. Panaudojus pastarojo ir nebrangaus foto popieriaus derinį, jau po poros savaičių nuotraukos gali prarasti didžiąją dalį visų ar vienos spalvos, o atspausdintos naudojant kokybišką rašalą nepasikeis, nors ilgesnis laikas įveiks ir jas.

Paprastos taisyklės, kaip išsaugoti skaitmenines nuotraukas, vaizdo įrašus ir dokumentus

Tikėtina, kad senėjimo problema dar ilgą laiką nepaveiks dažniausiai sutinkamų nuotraukų ir vaizdo įrašų failų formatų ir juos visą mūsų gyvenimą palaikys nauji įrenginiai, todėl nereikia jaudintis dėl JPG, JPEG, GIF, PNG nuotraukų ir MPEG2, MKV, aVI (divx), aVI (XviD) video.

Su dokumentais viskas sudėtingiau, tačiau galima teigti, kad niekada nepasens tekstiniai failai (txt). Manoma, kad kuo rečiau naudojamas skaitmeninės informacijos saugojimo formatas – tuo labiau tikėtina, kad jis greičiau pasens, todėl dokumentus rekomenduojama saugoti populiariausiais formatais (pavyzdžiui, doc, xls, pdf).

Specializuotos atsarginių kopijų saugojimo sistemos paprastai naudojamos tik didelėse organizacijose ir nėra taikomos namuose, kadangi yra brangios ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Siekiant sumažinti savo skaitmeninių failų praradimo tikimybę, jums reikia laikytis kelių paprastų taisyklių:

1. Nuotraukas ir vaizdo įrašus saugokite bent dviejose vietose – konkrečiame kompiuterio aplanke ir išoriniame kietajame diske, kuris nenešiojamas kur reikia ir nereikia, o guli padėtas ant lentynos ir periodiškai papildomas. Kai technologijos pradės senti dėl vidinės SATA arba išorinės USB jungties versijų atnaujinimų, per kurią duomenys gali būti nuskaitomi arba įrašomi – saugomą informaciją perrašykite į naujas laikmenas.
2. Duomenų saugojimui įsigykite internetinę failų saugyklą, pvz. „Google.Drive“, „Dropbox“ ir pan. Daugelis iš šių servisų neribotam failų saugojimui nemokamai skiria iki 50 GB vietos „debesyse“ , o kinų „Qihoo 360 Yunpan“ net 36 TB! Ar saugu savo failus saugoti internete? Greičiau taip, nei ne, tik reikia pasirinkti patikimą saugyklą, kuri neišnyks po poros metų, nors naudojimo sąlygose paprastai nurodoma, kad nemokama informacijos saugojimo paslauga nieko negarantuoja ir gali būti uždaryta bet kuriuo metu, be jokio paaiškinimo. Internetinėje saugykloje, daugeliui vartotojų, tikriausiai, nepakaks vietos visiems vaizdo įrašams ir nuotraukoms dėl ribotos talpos, interneto greičio ar kitų apribojimų, todėl turėtumėte pasirinkti vertingiausius failus arba sumokėti už papildomą erdvę arba saugos garantijas.
3. Kartą per metus atspausdinkite nuotraukas. Tai paprasta ir nebrangu – paskirti valandą laiko tam, kad atrinkti geriausias pastarųjų metų nuotraukas ir nusiųsti jas spausdinimui. Labai svarbu nuotraukas patikėti įmonei, kuria galima pasitikėti. Spausdintų nuotraukų kokybę yra paprasta patikrinti – užtenka porai savaičių vasarą po stiklu saulėtoje vietoje padėti vieną nuotrauką. Jei po tokio išbandymo spalvos žymiai nesikeitė, tai reiškia, kad jos be didelių kokybės nuostolių gali lengvai išsilaikyti mažiausiai 40-50 metų, jei fotoalbumai bus laikomi sausoje ir ne per karštoje vietoje. Jei bandymo laikotarpiu spalvos išbluks – geriau parinkti kitą įmonę.
4. Atspausdinkite arba suskaitmeninkite analogines laikmenas. Išryškinkite, atspausdinkite arba, naudojant specialų skenerį, konvertuokite į elektroninę formą visas foto juosteles, nes po kelerių metų gali būti sunku surasti, kas tai padarys. Suskaitmeninkite savo vaizdo įrašus, kol tai dar įmanoma. Jei juostų yra daug ir skaitmenizavimas gaunasi labai brangus – išrinkite svarbiausias. Vertingiausi yra tie vaizdo įrašai, kurie nufilmuoti natūralioje aplinkoje, o ne labai ilgi šventinių renginių įrašai.

Kaip matote, teisingai ir patikimai saugoti svarbiausius duomenis nėra nei sudėtinga, nei labai brangu. Tai neatims daug laiko ir užtikrins, kad svarbiausios Jūsų gyvenimo akimirkos išliks ne vien prisiminimuose, bet ir vizualinėse priemonėse, kuriomis galėsite pasinaudoti net tik patys, bet ir palikti ateinančioms kartoms.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TOPCOM

Komentarai (7)