Nature žurnale rašoma, jog po ilgo bendradarbiavimo tarp JAV ir Kinijos pagaliau buvo baigtas papajos vaisiaus projektas. Projektas, kurio metu paaiškinta daugiau nei 90 proc. augalą koduojančių sekų, suteikia naujų žinių apie žiedinių augalų vystymosi procesą. Projekto dėka, dabar sudarytas kur kas aiškesnis ir tikslesnis genų žemėlapis, kuris parodo genus, darančius augalus atsparius nuo virusų.

Papaja, jau penktas žiedinis augalas, kurio genomo žemėlapis buvo detalizuotas . Be kelių žiedinių augalų taip pat turimi ryžių, tuopos, vynuogės ir Arabidopsis (garstyčių šeimos narys, apimantis kopūstus ir ridikėlius) genomai.

Projekto vadovo, Ilinojaus universiteto profesoriaus Ray Ming nuomone šis projektas itin svarbus žiedinių augalų genomo vystymosi supratimui. Viena iš tyrimų rezultatų išvadų yra ta, jog papajos dar prieš 72 milijonus metų genetiškai atsiskyrė nuo Arabidopsis augalų šeimos.

Papajos yra vieni iš maistingiausių vaisių. Jame gausu vitaminų A, C, kalio, magnio. Papajos gali sverti net iki 10kg. Papajos augalas taip pat gamina virškinimo fermentus, kurie dar naudojami darant alų, farmaciniuose produktuose ir net kai kuriose kosmetikos priemonėse. Šiandien šis augalas auginamas atogrąžinėse ir subtropinėse pasaulio srityse. Globalinė prekyba papajais 1998-2003 siekė 113 milijonų JAV dolerių.

Projekto rezultatai taip pat parodė, jog papaja turi mažiausiai funkcinių genų iš kol kas žinomų genomų žiedinių augalų. Papajų genome yra daugiau genų skirtų fermentų gamybai, ląstelės sienelių plėtimui bei krakmolo gamybai, negu Arabidopsis. Papaja taip pat skleidžia daugiau aromatinių kvapų, o tai traukia vabzdžius apdulkintojus, kurie išnešioja vaisiaus sėklas.

Tačiau reikėtų nepamiršti, jog nesaikingas papajų (panašiai kaip ir morkų ir kai kurių citrusų) valgymas gali sukelti karotenemiją, t.y. ligą dėl kurios jūsų oda įgaus gelsvą atspalvį.

Parengė: Evaldas

Komentarai (1)