Vos vienas sprendimas išgelbėjo Lietuvą: šildymas būtų pabrangęs daugiau nei 4 kartus (Infografikas)  ()

Pakilusios energijos kainos pabrangino ir šildymą Lietuvoje, tačiau šis šuolis nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos nėra drastiškas, turint omenyje geopolitinius pokyčius, o Lietuvos situacija geresnė nei dujomis šildymą grindžiančių šalių. Spalio vidutinė šilumos kaina Lietuvoje 24 proc. didesnė nei šių metų kovo mėnesio kaina, teigia energijos išteklių biržos atstovai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Lietuvoje kaina šį mėnesį prognozuojama 10,29 centai už kilovatvalandę (be PVM). Jeigu šį skaičių lyginsime su pernai spaliu, tai bus 100 proc. padidėjimas, bet jeigu paimtume kovo mėnesį, kai prasidėjo karas, turėjome 8,28 cento, tuomet didėjimas yra 24 proc.“, – ketvirtadienį sakė tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Anot jo, situacija Lietuvoje gerokai palankesnė negu visoje Europoje. Jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės.

„Jeigu būtume pasilikę naudoti dujas, net nenoriu apie tai diskutuoti. (…) Rugsėjo mėnesį Vilniaus mieste buvo paskelbta 17,76 centai šildymo kaina, tačiau spalio mėnesį – 9,70 centų už kWh, beveik 40–50 proc. mažiau.

Rugsėjo mėnuo yra atspirties taškas, kuris parodo, kas būtų, jeigu viską reikėtų pirkti rinkos kainomis – kas būtų buvę, jeigu viskas būtų palikta tik dujoms“, – sako V. Jonutis, turėdamas omenyje Vilniaus sprendimą vietoj brangių dujų šį sezoną naudoti mazutą.

„Baltpool“ teigimu, kainų pokyčiams didžiausios įtakos turi karo Ukrainoje nulemta energetinė krizė Europoje: dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai –
iki 46 eurų už megavatvalandę. Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 eurų už MWh.

 

„Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4–-5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – teigia V. Jonutis.

Miestų kainų palyginimas

Pasak jo, Vilniuje šildymo kaina bus panaši kaip ir pernai šildymo sezono metu. Eksperto teigimu, dujos yra pagrindinė problema, kuri kelia šildymo kainas miestuose.

Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh (be PVM). Palyginti su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.

VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėn., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.

Pasak V. Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis. Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas.

 

Pasiteiravus, kodėl Kaune numatomas toks drastiškas brangimas, V. Jonutis teigė, kad iš dalies tai galima paaiškinti žema palyginamąja praėjusio sezono kainos baze. Kita vertus, Kaune šiluma yra viena pigiausių.

„Manau, kad Kauną formuoja daugiausiai tai, už kiek „Kauno energija“ perka šilumą iš tų katilinių, kurios gamina mieste šilumą ir kiek tos šilumos perka. Jeigu formuojasi didelė paklausa, kaina kyla, jeigu paklausa mažesnė, tai pigūs generatoriai sugeba ją uždengti (…) Tai susiję su pertekline galia. Praėjusiais metais buvo labai žema palyginamoji bazė“, - sako V. Jonutis.

„Baltpool“ eksperto teigimu, panašios kainos, kaip spalį, turėtų išsilaikyti visą sezoną: vertinant, kokios dujų kainos formuojasi, kokios yra biokuro kainos – toji kuro dedamoji stipriai keistis neturėtų.

„Baltpool“ neatmeta galimybės, kad toms vietovėms, kurios tebesišildo išimtinai dujomis, skirtumai nuo praėjusio sezono bus dar didesni, nei 140 proc.

„Iš tų, kuriems kainą nustatinėjo VERT, tai didžiausia kaina yra Biržuose (…). Tokių miestų bus, bet įsivaizduoju, kad valstybė išspręs šitą problemą mokėdama kompensacijas – čia kito varianto tiesiog nėra“, - sako V. Jonutis.

 

Jo teigimu, nors yra prognozių, kad Europoje energetinė krizė gali paūmėti, veikiausiai Lietuvoje padėtis dar labiau neblogės.

„Suprantu, kad nemalonu, kad reikia mokėti, bet reikia lyginti palyginamus dalykus. Manau, kad geopolitika Europoje yra blogoje situacijoje, vyksta energetikos krizė. Prognozuojama, kad situacija bus dar blogesnė. Manau, kad Lietuvoje blogiau nebus. Jeigu Europa susitvarkys su dujų importo problemomis, tai didins SGD prieinamumą, o jos sumažins kainą. Kainos Amerikoje ir Europoje skiriasi gal 10 kartų“, - sako V. Jonutis.

Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.

Sezonui pasiruošę, bet iššūkių dar lieka

„Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau.

„Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina, – pastebėjo V. Jonutis.

 

Pasak V. Jonučio, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje.

Dabar nelikus baltarusiškos žaliavos, biokuro kainai vis didesnę įtaką turi medienos, dėl kurios biokuro rinka konkuruoja su medienos pramone, kainos. Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto – nuo 30 Eur/ktm iki 75 Eur/ktm.

Siekiant palengvinti situaciją biokuro rinkoje, „Baltpool“ šiais metais pristatė medienos skiedrų produktą SM3D, indeksuotų ilgalaikių sandorių galimybę, faktoringo paslaugą bei pateikė reglamento pakeitimą dėl prekybos užstatų sumažinimo.

„Bandome įtikintis visus šilumos tinklus, kad jie privalo deginti blogesnės kokybės biokurą. Yra labai rimtas pasipriešinimas, nes geresnį kurą deginti paprasčiau. Sukūrėme tokį „sumuštinį“, kompromisą pirkėjams, kad pradėtų deginti šiek tiek blogesnį“, – sakė „Baltpool“ atstovas.

Anot jo, akivaizdu, kad geopolitinė situacija greitai nepasikeis, todėl svarbu didinti vietinio biokuro pasiūlą – tam reikėtų paskatinti biokuro žaliavą miškuose ruošiančias įmones, kad jos galėtų dar aktyviau ruošti biokuro žaliavą ir didinti konkurenciją rinkoje.

 

„Labai rimta krizė prasidėjo medienos pramonėje, dėl COVID-19 efekto pasibaigimo, lentpjūvių apyvartos krenta, medienos niekam nereikia. Rąstinės medienos kainos krenta ir dabar pramonės įmonės, kurios pjauna lentas, jos uždirba ne iš lentų, o iš to, kad parduoda atliekas biokurui. Tokia situacija nenormali“, - sakė V. Jonutis.

Į klausimą, kaip dabar pigiausia šildytis, jis atsakė, jog vienareikšmiškai tai būtų šilumos siurblys ir saulės elektrinė. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad ir tokia įranga kainuoja, tad reiktų įskaičiuoti investicijas į ją.

„Siurblys su saulės energija, nes jo kaina yra 10 centų už kilovatvalandę. Elektra kainuoja 10 centų, kurią paimi iš tinklų, kurią susikaupi, tada dauginį koeficientą, kad 1 kWh pagamina 3 kWh šilumos - šitas variantas pats pigiausias, tikrai. Bet viską reikia skaičiuoti – saulė paletės irgi kainavo“, – sako specialistas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vytautas Budzinauskas
(9)
(3)
(6)

Komentarai ()