Vyksta neįmanomi dalykai: skelbiama, kas triuškinama persvara laimi energetikos karą Europoje ()
Europa sugebėjo atsikratyti energetinės priklausomybės per metus, pareiškė Lana Zerkal.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki 2022 metų pabaigos Vokietija sugebėjo visiškai atsisakyti Rusijos dujų, naftos ir anglies. Prieš metus tokia situacija atrodė neįmanoma. Apie tai savo „Facebook" tinklaraštyje rašo Ukrainos energetikos ministro patarėja ir „Naftogaz" valdybos pirmininko patarėja Lana Zerkal.
Ne tik Vokietija, bet ir visa Europa sugebėjo atsispirti ir laimėti Rusijos pradėtą energetinį karą. ES pradėjo projektą „Re-Power EU", kurio bendra kaina siekia 225 milijardus eurų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Šį kursą palaiko didžioji dauguma europiečių, kurie nenori turėti reikalų su šalimi agresore.
„Prieš metus tai atrodė kaip fantazija. Prisiminkite 2022-ųjų sausį. Rusija yra savo įtakos Europai viršūnėje. Energetinis ginklas jau visiškai įkrautas: europiečiai, Eurostato duomenimis, 83 proc. priklausomi nuo Rusijos dujų tiekimo, o 50 proc. nuo naftos", – priminė L. Zerkal.
Ji griežtai pasmerkė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką, kuri ne tik padarė savo šalies ekonomiką priklausomą nuo rusiškų dujų, bet ir planavo užsidirbti iš Rusijos „mėlynojo kuro" tiekimo į ES. Apskritai, pažymėjo diplomatė, per pastaruosius 10 metų Rusija Europos energetikos rinkoje uždirbo trilijonus eurų.
Šiuos pinigus Kremlius išleido propagandai, kuri pakurstė karą, taip pat raketoms, kurios dabar šaudo į taikius Ukrainos miestus. Anot L. Zerkal, 2022 metų vasarį Rusijos valdžia būtent dėl to ir ėmėsi karinės invazijos į Ukrainą, nes neabejojo, kad Europa yra visiškai priklausoma ir rimto pasipriešinimo nereikš. „Pirmosiomis karo savaitėmis taip ir buvo: pirmosios „pragariškos sankcijos" nepalietė energetikos. Berlyne ir Briuselyje kilo atvira panika. Politikai ir pareigūnai pripažino padarę klaidų, tačiau bijojo imtis kokių nors drastiškų žingsnių", – sakė Ukrainos energetikos ministro patarėja.
Tačiau galiausiai europiečiams teko pripažinti šio kelio klaidingumą. Pirmasis smūgis buvo smogtas skaudžiausiai Kremliaus vietai – naftos tiekimui. ES rado jėgų atsisakyti Rusijos „juodojo aukso", taip sukeldama agresoriui stiprų finansinį smūgį. Maskva situaciją tik pablogino, susprogdinusi dujotiekius Baltijos jūroje.
L. Zerkal prognozuoja, kad Rusijos Federacija neteks bent trečdalio pajamų iš federalinio biudžeto. Finansinės problemos, pripažino ji, neprivers agresoriaus nedelsiant baigti karą. Tačiau priešas bus susilpnintas. Ekspertė pabrėžė, kad 2023 metais Europa vis dar kentės nuo energetinės krizės dėl pigių Rusijos energijos išteklių atmetimo. Tačiau kova tęsis.
Kitas žingsnis, pasak L. Zerkal, turėtų būti smūgis Rusijos „šventajai karvei" – jos branduolinei energetikai. Ukrainos atomines elektrines užgrobusios Rusijos veiksmus jau galima kvalifikuoti kaip branduolinį terorizmą. Ir tai turėtų būti pagrindas Europos atsisakant bendradarbiauti su „Rosatom".
Ši bendrovė, tiesiogiai susijusi su agresija, šiuo metu įgyvendina 23 reaktorių statybos projektus visuose pasaulio žemynuose. Tai turi būti sustabdyta. Ir Ukrainos kova dėl šių sankcijų bus sunkesnė nei dėl dujų ir naftos.
