Milžiniškų atliekų kiekių keliavimas į sąvartynus jau tapo opi problema Lietuvoje. Niekas nenori, kad šalia jų gyvenviečių būtų įrengti šie atliekų kaupimo plotai, bet visi atliekas išmetame kasdien. Atliekų deginimo gamyklos statybos idėja Vilniaus Lazdynų mikrorajone buvo gyventojų užgesinta, nes būgštauta nuodingų medžiagų išsiskyrimo į aplinką. Tačiau mokslininkų atliktos studijos rodo, kad atliekų susidarymo problemą galima išspręsti investuojant į pirolizės – dujinimo ir atliekų deginimo įrenginius ir tvarkingai eksploatuojami jie nekelia grėsmės aplinkai.

Atliekų deginimas jau tapo neatskiriama Danijos ir Švedijos atliekų rinkos da­lis. Tokių technologijų tinkamas vystymas Lietuvoje leistų mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro rūšių ir užtikrintų susidarančių atliekų valdymą bei kontrolę, teigiama Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidžiamame žurnale „Statybos inžinerija“ publikuotame straipsnyje „Nepavojingų atliekų panaudojimas elektros ir šilumos energijos gamybai“.

Pirolizė – tai terminio skilimo procesas, kurio metu vyksta atliekų kaitinimas su ribotu deguonies kiekiu. Jos metu rotacinėje pirolizės krosnyje kietosios atliekos paverčiamos skystaisiais ir dujiniais junginiais, kurie panaudojami elektros gamybai.

Be to, pirolizės ir dujinimo pagrindu veikiančios gamyklos apibūdinamos kaip mažą žalą gamtai sukeliančios ener­gijos ir šilumos gamybos sistemos. Į aplinką jos išmeta trigubai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tuo tarpu atliekų deginimas yra pagrindinis susidarančių atliekų šalinimo būdas visame pasaulyje. Jis ypač populiarus tuo­se regionuose, kuriuose žemės išteklių kiekiai yra riboti, ir leidžia panaudoti 90 % susidariusio medžiagų tūrio ir 70 % jų masės, kas ypač aktualu Lietuvoje. Atliekos tampa tarsi atsinaujinan­tis kuras, kurio pastovus susidarymas yra kontroliuojamas gaunant ekonominę naudą.

Naudojant pirolizės technologiją, galima perdirbti ir pa­naudoti sunkiai sutvarkomas atliekas, tokias kaip plastiko gaminius, sintetines pakuotes, automobilių padangas bei išvalyti užterštus gruntus ar panaudotus automobilių tepalus. Taipogi, pirolizės gamykla gali priimti perdirbti ir rūšiuotas, ir nerūšiuotas atliekas.

Iš biomasės atliekų susidariusios alyvos yra potencialus pakaitalas naftos produktams, kurie gali būti panaudojami energijos ir šilumos gavyboje, o dujinimo proceso metu organinės medžiagos yra paverčiamos sintetinėmis dujomis, kurios panaudo­jamos elektros bei šilumos energijos gamybai. Taip pat šis metodas efek­tyviai naudojamas organinėms medžiagoms perdirbti, kurios susidaro namų ūkiuose. Pirolizės metu atliekų perdirbimo efektyvumas gali siekti iki 90 %.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: bernardinai.lt

Komentarai (25)