Jau šių metų pabaigoje Lietuvą ir Švediją jungiančiu kabeliu pradės tekėti elektra, o Energetikos ministerija žada, kad mūsų šalies rinkoje dėl to energija atpigs iki 7 procentų.

Elektros kabelis į Lietuvą – nėra itin dažna tema Švedijos žiniasklaidoje. Tačiau didžiausias šalies dienraštis „Svenska Dagbladet“ neseniai išspausdino publikaciją pavadinimu „Švedija rizikuoja vėl nuvilti Baltijos šalis“.

Jos autorius, žinomas energetikos konsultantas, elektros rinkos pokyčius fiksuojančios svetainės elstatistik.se įkūrėjas Haraldas Klompas primena, kad Švedija yra nusprendusi uždaryti atomines elektrines, tad Lietuva gali būti nuvilta, nes tikisi gauti pigesnės elektros.

Energetikos specialistas pastebi, kad sprendimas uždaryti atominius reaktorius padarytas tada, kai pradėtas tiesti „NordBalt“ kabelis. Vietoje pigesnės elektros, Švedijai kabelio gali prireikti elektros importui iš Rusijos ir Baltarusijos.

Uždarius atomines elektrines, Švedijos pietinė pusė, iš kurios ir ketina tekėti elektra, gali susidurti su energijos deficitu.

H.Klompas atsakė ir į lrytas.lt klausimus.

- Kodėl jūs manote, kad elektros kabelį Švedija gali panaudoti pigios energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos?

– Žiemos periodu pietinė Švedijos dalis, iš kurios ir drieksis kabelis, susiduria su elektros deficitu, siekiančiu 6 gigavatus. Negana to, kai Danijoje nustoja suktis vėjo jėgainės, o taip kartais būna, toje šalyje taip pat susidaro deficitas.

Iš Pietų į Šiaurės Švediją gali nutekėti 6,5 gigavatų elektros energijos. Ir šis deficitas kelia elektros kainas Pietų Švedijos, iš kurios ir tikisi Lietuva gauti pigesnę elektrą.

Be to, atominės elektrinės EON IR „Vattenfall“ nusprendė uždaryti 3 GW reaktorius, o tai deficit1 padidins dar iki 9 GW, taigi Švedija turės importuoti, o ne eksportuoti elektrą.

Importas per „NordBalt“ kabelį Švedijai gali būti gera išeitis šį deficitą panaikinti.

- Tačiau reaktoriai nustos veikti gerokai vėliau, o kas dabar gali sukelti šį deficitą Švedijoje?

– Švedija šiaurinėje, o ne pietinėje dalyje turi kalnus, kuriuose pagaminama 80 procentų hidroenergijos. Švedija atominius reaktorius uždaro todėl, kad auga mokesčiai. Žaliųjų/socialistų vyriausybė Švedijoje jau rugpjūtį padidino mokesčius atomines elektrines valdančioms bendrovėms.

- Lietuvos energetikos ministerija žada, kad mūsų šalyje elektra rinkoje atpigs iki 7 procentų dėl to, kad „NordBalt“ atitekės pigesnė elektra. Ar jūs ir tuo abejojate?

– Na, trumpuoju periodu elektra jūsų šalyje tikrai atpigs, nes reaktorius ketinama uždaryti iki 2020 metų. Švedija kartais šiuo kabeliu importuos elektrą, o tai kels jos kainą ir Lietuvoje.

- Koks būtų geriausias ir blogiausias „NordBalt“ scenarijus?

– Priklausomai, iš kieno pozicijų žiūrime. Pavyzdžiui, Švedijai „NordBalt“ sukurs daugiau galimybių prekiauti elektra ir didins tiekimo patikimumą, kai mūsų šalyje bus uždarytos atominės elektrinės.

Lietuvai tai bus priėjimas prie pigią elektrą gaminančių Švedijos ir Danijos vėjo jėgainių tada, kai pūs stiprūs vėjai.

Tačiau visa tai gali pasikeisti, jei Švedijoje bus nuspręsta sumažinti mokesčius atominėms elektrinėms, tada jų veikla būtų pratęsta dar 10-20 metų. Kompaniją „Vattenfall“ šiais metais jau spaudė žaliųjų vyriausybė, kad būtų atidėta naujos elektrinės statyba.

Prezidentė: tai nepriklausomybės garantas

Kartu su Švedijos karališkąja šeima elektros jungties „NordBalt“ pastotę apžiūrėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ši jungtis taps Lietuvos energetinio saugumo garantu.

„Gauname vis daugiau saugumo užsitikrinant energetinių išteklių tiekimą iš mūsų šiaurinių kaimynų. Dėl energetinės nepriklausomybės kovojome 25-erius metus, ji užtikrina mūsų politinę nepriklausomybę bei apsaugos nuo šantažo iš Rusijos“, – penktadienį Kiškėnuose žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.