Lietuva gali sustabdyti Baltarusijos Astravo branduolinės elektrinės (BE) statybą, mano prieš branduolinę energetiką pasisakančio tarptautinio aplinkosaugos fondo „Bellona“ narys, inžinierius ir fizikas Andrejus Ožarovskis, kuriam dėl protestų prieš jėgainę uždrausta įvažiuoti į Baltarusiją.

Praėjusį penktadienį Vilniuje lankęsis A. Ožarovskis interviu BNS teigė, kad Astravo elektrinę gali ištikti Karaliaučiuje užkonservuotos Baltijos BE likimas, jei aplinkinės šalys griežtai apsispręs nepirkti elektros: „Karaliaučiuje statybos prasidėjo ir staiga sustojo, kai nebuvo kontraktų pirkti elektrą. Puikus pavyzdys. Baltarusijoje gali būti tas pats“.

A. Ožarovskio nuomone, saugių branduolinių jėgainių apskritai nėra, tačiau Astravo elektrinėje montuojamas eksperimentinis, iki šiol dar neišbandytas rusiškas 1200 VVER reaktorius. Be to, jo nuomone, avarijos atveju Baltarusija laiku neįspėtų Lietuvos.

– Baltarusija planuoja pirmąjį reaktorių įjungti 2018-aisiais. Kaip manote, ar tai įmanoma?

– Taip, žinoma. Tačiau gali būti du scenarijai: jie gali laiku užbaigti jėgainę, bet labiau tikėtina, kad bus atidėjimų, kaip dabar yra vadinamojoje Leningrado branduolinėje elektrinėje, kur yra montuojamas toks pat reaktorius. Jis turėjo pradėti veikti 2013-aisiais, bet jie jo neparuoš iki 2018-ųjų.

Tačiau greitai nėra gerai. Jie gali spėti su terminais, tačiau tai gali sumažinti kokybę. Kai kurie reaktoriaus statybų darbai yra tikrai lėti. Pavyzdžiui, reaktoriaus virinimas. Tai tam tikra prasme menas, nes reikia apsaugoti nuo radiacijos nuotėkių. Ir to negalima padaryti greitai. Taip pat statybų kokybė, reaktoriaus kokybė. Tačiau yra galimybė, kad jie užbaigs, kaip planuota.

– Ar Lietuva gali sustabdyti Astravo branduolinės elektrinės statybas?

– Taip.

– Kaip ji tai galėtų padaryti?

– Yra keletas veiksnių, kurie Baltarusijos projektą daro neįmanomą. Mes tą kombinaciją turime Karaliaučiuje, iš kitos Lietuvos pusės. Man tai yra įrodymas, kad įmanoma sustabdyti statybas. Karaliaučiuje statybos prasidėjo ir staiga sustojo, kai nebuvo kontraktų pirkti elektrą. Puikus pavyzdys. Baltarusijoje gali būti tas pats. Pozityvūs veiksniai yra pigios dujos tarptautinėje rinkoje, vėjo energetika Lietuvoje, Klaipėdos terminalas. Tai tik keletas veiksnių. Aš dar galiu pridėti politinį nestabilumą. Man nepatinka politinės spekuliacijos, bet visgi, jei Lietuva nuspręs nepirkti branduolinės elektros energijos, jie gali jėgainę išjungti bet kada.

– Šiuo metu Lietuva atlieka studiją, kuri parodytų, ar įmanomas elektros boikotas iš Baltarusijos. Tačiau problema, kad net jei Lietuva ir nepirktų elektros, Latvija neketina to daryti.

– Klausimas – kas moka. Nemanau, kad Latvija jums elektrą duotų nemokamai. Suprantu, kad branduolinė elektra gali ateiti iš kitų šaltinių, bet pirmiausia reikia nepirkti jos tiesiogiai. Mes negalime išvengti netiesioginio elektros tekėjimo, bet jis yra mažas, tad tiesiog nereikia mokėti blogiui tiesiogiai, mokėkite latviams, ir jums, turbūt, nebūtų svarbu, iš kur jie gauna elektrą. (…) Aš suprantu, kad susirūpinimas yra realus. Baltarusija gali nutiesti linijas į Ukrainą, gali būti kitų pirkėjų. Tačiau jūs turite teisę nemokėti tiesiogiai Astravui.

– Branduolinėms elektrinėms reikia balansavimo paslaugų, tačiau Lietuva neigiamai atsakė į kaimynės prašymą leisti pasinaudoti Kruonio hidroakumuliacine elektrine. Kokiu būdu, Jūsų nuomone, Baltarusijos jėgainė galėtų dirbti be šio balansavimo?

– Taip, tai dar viena įdomi branduolinės energijos inžinerijos dalis, ir Lietuva, beje, turi gerą to pavydį. Kai jūs išjungėte Ignalinos jėgainę, turėjote pakankamai elektrinių. Kodėl? Nes jums reikėjo rezervo avariniais atvejais. Baltarusiai turėjo tai suplanuoti, prieš pradėdami statybas, nes tai akivaizdu, tai darbų abėcė. Kai turi 1,2 gigavato jėgainę, tau reikia 1,2 gigavato rezervo. Jiems bus sunku balansuoti, tačiau vėlgi, tokio dydžio valstybei, kaip Baltarusija ar Lietuva, turėti branduolinę jėgainę apskritai yra iššūkis. (…) Manau, jei Lietuva nepaskolins Kruonio, Baltarusija vis vien galės gaminti elektrą, tačiau turės problemų.

– Būtent kokių problemų? Ar tai reiškia užtemimus remonto jėgainėje metu?

– Ne, remonto darbai yra planuotas išjungimas. Tačiau maždaug kartą per dvejus metus reaktoriai Rusijoje būna išjungiami avariniu būdu. Tai ne katastrofa, tiesiog geriau išjungti, nei turėti dar vieną Černobylį. Jei kalbėtume apie tokias valstybes, kaip Vokietija ar Prancūzija, tai ne problema, nes vienas gigavatas nėra didelis kiekis joms, jie gali subalansuoti jį naudodami tinklą (…) O Baltarusija nėra gerai sujungta su Ukraina, žinoma, ji sujungta su Lietuva. Tačiau kas nutiktų, jei tektų išjungti 1,2 gigavato vartotojams? Taip, tai reiškia užtemimus. Ir gerai, jei tie užtemimai bus mokyklose ar kituose pastatuose, tačiau yra chemijos pramonės gamyklų, kurios negali likti be elektros.

– Ką manote apie Astravo branduolinės elektrinės saugumą?

– Pirmiausia, matau, kad ten būsianti įranga – reaktorius ir kiti įrenginiai – niekada nebuvo surinkti kartu ir niekada neveikė. Taigi, nėra jokių eksperimentais grįstų įrodymų, kad visi patobulinimai ir nauji įrenginiai yra geri. Inžinieriai ir dizaineriai, žinoma, nori padaryti geriau, bet mes iš patirties žinome, kad nauja nebūtinai yra gerai. Kartais kas nors neveikia. Mes negalime rimtai diskutuoti apie projektą, nes mes neturime jo pastatyto. Kai pradėjau inžinerijos studijas, man buvo sakoma, kad praktika yra gero ir blogo kriterijus. Aš tikrai manau, kad Astravo reaktorius nebus užbaigtas, bet pirmas tokio tipo reaktorius bus pastatytas Novovoronežo antrojoje elektrinėje turbūt šio mėnesio pabaigoje. Taigi, šį klausimą galite užduoti vėliau, kai turėsime bent metų patirtį su tokio tipo reaktoriumi.

Komentarai (2)