Didžioji dujų politika, kai ekonominė nauda nerūpi niekam: norėdama perklupdyti ES, Rusija investuos 23 mlrd. eurų (7)
Rusija pasirengusi išleisti apie 23 mlrd. eurų naujam dujotiekiui, kuris turėtų driektis Juodosios jūros dugnu. Kada jis galėtų atsipirkti, beveik niekas nesuka galvos. Turkijos ir Rusijos vadovai jau sukirto rankomis ir ateityje šias valstybes turėtų sujungti dujotiekis. Dėl to labiausiai graužtis nagus turėtų ukrainiečiai, prarasiantys milžiniškas pajamas, gaunamas už rusiškų dujų transportavimą per šios šalies teritoriją. Tačiau įgyvendinus šį projektą gali išaugti ir ES valstybių priklausomybė nuo energijos išteklių iš Rusijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žada aplenkti Ukrainą
„Turkijos srautu“ pavadinto dujotiekio statybos turėtų prasidėti jau kitąmet, o dujos Juodosios jūros dugnu ims tekėti iki 2019-ųjų gruodžio. Būtent tuomet baigsis Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ sutartis dėl dujų transportavimo į Europos Sąjungą. Iš to Ukraina kasmet uždirba beveik po 2 mlrd. eurų.
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas paskelbė, kad jau gauti visi reikalingi leidimai. Juodojoje jūroje bus dvi dujotiekio linijos. Numatoma, kad per vieną vamzdį tekės tik Turkijai skirtos gamtinės dujos (apie 17,5 mlrd. kubinių metrų per metus), o per kitą – tos, kurias per Turkiją ketinama eksportuoti į ES šalis. Vienintelis jūroje esančių vamzdžių savininkas bus „Gazprom“, kuris ir investuos į juos.
Tačiau Turkijos link nusidriekęs sausumos dujotiekis priklausys šios šalies energetikos kompanijai „Botas“. O vamzdžiui, per kurį tekės ES rinkai skirtos dujos, pinigų susimes ir „Gazprom“, ir „Botas“, todėl ir valdys jį kartu.
Teks derėtis dėl mokesčių?
Vos paskelbtus tokius planus Rusijos žiniasklaida įvertino kaip diplomatinę pergalę prieš Ukrainą. Bet juk dujos – tai ir verslas. O dėl to abejonių kilo nemažai.
Pirmiausia 23 milijardai eurų yra milžiniška suma ir neaišku, kada šios investicijos galėtų sugrįžti. Tiesa, sumesti tiek pinigų į jūrą neteks – įgyvendinant šį projektą bus galima naudotis jau įrengta „Pietų srauto“ dujotiekio, kuris taip ir nebus pastatytas, infrastruktūra.
Ji Rusijos dujininkams jau atsiėjo daugiau kaip 15 mlrd. eurų. Bet vamzdžiai per Juodąją jūrą ir visa įranga kainuos mažų mažiausiai apie 6 mlrd. eurų. Tiek lėšų „Gazprom“ šiuo metu tikrai neturi, todėl koncernui greičiausiai gali tekti derėtis su Rusijos finansų ministerija dėl mažesnių mokesčių.
Tad galiausiai už nutrauktą dujų tranzitą per Ukrainą teks sumokėti iš Rusijos biudžeto.
Toliau brenda į Baltiją
Be to, kol kas neaišku, kaip dujos iš Turkijos galėtų patekti į Europos žemyną. Bendrovės „East European Gas Analysis“ direktoriaus Michailo Korčiomkino nuomone, tokio verslo perspektyvos labai miglotos, nes tuomet tektų statyti naujus dujotiekius iš Turkijos. Tačiau apie tokius planus dar niekas nėra užsiminęs.
Vis dėlto „Turkijos srautas“ – tai tik viena Kremliaus plano aplenkti Ukrainą dalis. Kur kas daugiau dujų – apie 55 mlrd. kubinių metrų kasmet – ketinama transportuoti „Šiaurės srautu 2“, kurio du vamzdžius „Gazprom“ nusiteikęs nutiesti šalia Baltijos jūra jau einančio dujotiekio „Šiaurės srautas“.
Tai kainuos kone 10 mlrd. eurų. „Dujotiekis „Šiaurės srautas 2“ bus 2 tūkstančiais kilometrų nuo išgavimo vietos iki pirkėjų trumpesnis, nei nutiestas per Ukrainos teritoriją. Be to, jis būtų maždaug penktadaliu pigesnis, nei statytume Ukrainoje.
Todėl atsisakę tranzito per Ukrainą mes per 25 metus uždirbsime nuo 41 iki 71 mlrd. eurų“, – aiškino „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.
Išaugs Turkijos svarba
Tiesa, šį projektą įgyvendinti bus sudėtingiau negu „Turkijos srauto“. „Gazprom“ dar spalio pradžioje tikėjosi paskelbti apie su partneriais sudarytą konsorciumą, tačiau paprieštaravo Lenkijos antimonopolinė tarnyba. Europos Parlamente irgi pasigirdo siūlymų blokuoti „Šiaurės srauto 2“ statybą įvedant atitinkamas sankcijas.
M.Korčiomkino nuomone, užtektų, jei ES uždraustų Bendrijos įmonėms tiekti šiam dujotiekiui įrangą ir teikti paslaugas. Mat visi galimi rangovai yra būtent iš ES. Užtat JAV valstybės departamento specialus energetikos reikalų atstovas Amosas J.Hochsteinas iškart įspėjo europiečius, kad Rusijai įgyvendinus tai, kas suplanuota, nukentės ne tik Ukraina.
„Tokiu atveju Rytų ir Vidurio Europos valstybės dar maždaug 30–50 metų bus priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos“, – tvirtino portalui euractiv.com aukštas JAV pareigūnas, pasiūlęs ieškoti kitų gamtinių dujų tiekėjų. Kremlius į tai atkirto, kad Amerika siekia Europą užtvindyti atplukdytomis suskystintosiomis gamtinėmis dujomis. Tačiau yra ir dar viena problema.
„Jei dujotiekio „Šiaurės srautas 2“ statyba bus stabdoma, vienintelė alternatyva Maskvai liks Turkija, per kurią Rusija bandys prasibrauti į ES rinką. Bet vargu ar europiečiai labai norėtų, kad šiame žaidime toks svarbus taptų Ankaros vaidmuo“, – svarstė inžinerijos kompanijos „2K“ direktorių tarybos pirmininkas Ivanas Andrijevskis.
Ir skolinasi, ir gerina rekordus
Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ planuoja naujos eurais nominuotos euroobligacijų emisijos pristatymą, kuris turėtų prasidėti lapkričio 7-ąją. Planuojamas emisijos dydis – nuo 700 mln. iki 1 mlrd. eurų. Galimi platinimo organizatoriai – „Gazprombank“, „JP Morgan“, „Bank Of China“.
Kaip pranešė BNS, pristatyti dar vieną „Gazprom“ euroobligacijų emisiją – nominuotą Šveicarijos frankais – planuojama lapkričio pabaigoje. Beje, spalio 18-ąją „Gazprom“ pagerino rekordą – į Europą eksportuota 578,9 mln. kubinių metrų dujų.
Ankstesnis eksporto rekordas buvo užfiksuotas 2013 metų gruodžio 18-ąją – 560,2 mln. kubinių metrų. „Žiema dar neprasidėjo, o rusiškų dujų paklausa Europoje tokia, lyg ją būtų sukaustęs speigas“, – svarstė A.Mileris. Pranešta, kad dėl smarkiai išaugusios dujų paklausos teko ne tik padidinti tranzitą per Ukrainą, bet ir pumpuoti dujas iš Europoje valdomų požeminių saugyklų.
