Štai kaip Lietuva „užbanins“ baltarusišką elektrą (7)
Vyriausybėje trečiadienį buvo svarstomas Baltijos šalių bendras susitarimas dėl elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistema 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija, dalyvaujant Europos Komisijai, dėl šio susitarimo tarėsi nuo pernai rudens Baltijos jūros regiono šalių atstovų BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) ir Baltijos ministrų tarybos (BMT) vyresniųjų pareigūnų formatuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujoji trijų šalių metodika būtų pradėta taikyti iš karto po to, kai Lietuva uždraus prekybą per Lietuvos-Baltarusijos tarpsistemines jungtis, paleidus Baltarusijos Astravo atominę elektrinę (AE). Ji galios laikinai – iki 2025 m., kai Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su Europos sistema.
„Šis susitarimas dėl bendrų elektros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklių leistų Vyriausybei ir ministerijai įgyvendinti Seimo įstatyme priimtus reikalavimus dėl elektros energijos iš Baltarusijos nepatekimo į Lietuvos elektros energijos rinką. Mūsų pozicija išlieka nuosekli, aiški ir nekintanti – Lietuvoje prekyba baltarusiška elektra nevyks ir mūsų infrastruktūra nebus naudojama. Toks yra šio susitarimo tikslas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įgyvendinant Seimo priimto įstatymo nuostatas dėl draudimo prekiauti elektros energija iš šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, susitarime numatyta, kad tarpvalstybinė Lietuvos–Baltarusijos infrastruktūra į pajėgumų skaičiavimą naujoje prekybos su trečiosiomis šalimis metodikoje nebus įtraukta.
Įgyvendinant Lietuvos įstatymą, taip pat būtų įvedama kilmės sertifikatų sistema, kuri leis identifikuoti importuojamos elektros kilmę, kad į Lietuvą nepatektų baltarusiškos kilmės elektra. Perdavimo sistemos operatoriai kartu su EK turės nustatyti patikimą ir veiksmingą tokių sertifikatų išdavimo tvarką ir procedūras.
Be to, numatyta įvesti naują elektros sistemos infrastruktūros mokestį, kad elektros tinklų naudojimo importui išlaidos būtų teisingai kompensuojamos ir taip būtų apmokestinama importuojama elektra.
Pagal 2012 m. patvirtintą trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodika, prekyba Baltijos šalyse vyksta tik per Lietuvą, tačiau ši metodika nustos galioti, paleidus Astravo AE. Nei Latvija, nei Estija neturi tiesioginių elektros jungčių su Baltarusija.
Šis politinis susitarimas atitinka ankstesnių politinių susitarimų dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais (pasirašytų 2018 ir 2019 m.) tikslus ir įtvirtina, kad po sinchronizacijos nebeliks jokios prekybos su trečiosiomis šalimis.