Nors lietuviai stebisi iš Rusijos pasiekiančiais internetiniais vaizdeliais apie laukines tenykščio eismo sąlygas, vis dėlto ir mūsų šalyje yra užfiksuota niekam garbės nedarančių filmukų.

Socialinės iniciatyvos „Nulis pykčio“ organizatoriai išplatino vaizdo klipų rinkinį, kuris parodo pykčio Lietuvos keliuose atvejus. Filmukai surinkti iš viešų šaltinių, visos teisės priklauso jų autoriams, kurie paminėti šiame klipe.

Šią socialinę akciją organizuoja draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Taip siekiama mažinti vairuotojų patiriamą pyktį kelyje. Bendrovės atliktas išsamus vairuotojų tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių.

Psichologų patarimai

„Yra bent keletas paprastų būdų, kaip vairuotojai gali mažinti kelyje patiriamo pykčio lygį. Pavyzdžiui, išvažiuokite truputį anksčiau nei reikia, kad neturėtumėte skubėti, įsijunkite jus atpalaiduojančią muziką, pasirinkite ramesnius kvapus, jeigu juos naudojate automobilyje. Ypač geras pykčio priešas yra nuoširdus juokas. Draugiškas humoras, šypsena dažniausiai išsprendžia didelę dalį „plykstelėjimų”, tik jokiu būdu negalima šaipytis. O jeigu jaučiate, kad pyktis Jus užvaldo, prisiminkite „stop“ techniką: ji liepia pajutus pyktį neveikti tuoj pat, o bent keletą sekundžių luktelti. Paprastai per tą pauzę įsijungia sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie greit įrodo, kad agresyvus elgesys nebūtų pati geriausia ir naudingiausia išeitis“, – patarė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė.

Susidūrusiam su kito vairuotojo agresija, psichologė pataria atminti, kad pyktis yra tarsi banga, o konfliktą geriausia išspręsti jam tik pradėjus formuotis arba jau atslūgus. „Jei jus kaltina labai įpykęs asmuo, o jūs jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti (Jūs pats toks…), teisintis ir demonstratyviai ignoruoti. Verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Jei reikia, savo versiją pakartokite dar ir dar – ramiai, aiškiai, pagrįsdamas“, – tikino E. Masalskienė.

Pyktį prie vairo patiria nuolat

Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, kurią „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“, beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat: kiekvieną kartą vairuodami (3 proc.), labai dažnai (10 proc.), dažnai (24 proc.). Įdomu tai, kad vairuotojai mano, jog kiti eismo dalyviai pyktį patiria dar dažniau, nei jie patys. Net 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad kiti vairuotojai nuolat patiria neigiamas emocijas prie vairo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai priešais juos „užkišimas“ automobilis (supykdo 43 proc. vairuotojų) bei persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.). 34 proc. įvardino, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį kelių eismo taisyklių pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai.

Absoliuti dauguma – 79 proc. – tyrimo dalyvių sutinka, kad jeigu vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas, Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau.

Kampanijos „Nulis pykčio“ metu „Lietuvos draudimas“ skatins vairuotojus susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis patarimais, kaip ją pagerinti. Be to, bendrovė, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ketina įrengti specialius informacinius stendus kelių vietose, kur dažniau pasitaiko pykčio protrūkių.

„Į šį procesą įtrauksime ir visuomenę – jau netrukus gyventojai galės rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą, kviesime juos siūlyti kelių ruožus ar vietas, kuriose tenka dažniau patirti pyktį ar susierzinimą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

Komentarai (13)