Kaip ant automobilio stiklo paliktas bevertis raštelis virsta tūkstantine bauda (0)
Perpildytos automobilių stovėjimo aikštelės mieste, ankšti daugiabučių namų kiemai, akinanti saulė ar pliaupiantis lietus ir daugybė kitų priežasčių gali lemti tai, kad jūs, vairuodamas transporto priemonę, netyčia kliudėte kitą automobilį. Kartais susidūrimas gali būti labai nekaltas, galbūt pažįstate automobilio savininką, todėl skubėdami nusprendžiate tiesiog užkišti už apgadinto automobilio langų valytuvo raštelį su savo duomenimis, ketindami su apgadintos mašinos savininku viską išsiaiškinti vėliau. Tačiau toks sprendimas jums gali kainuoti brangiai. Labai brangiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gresia bauda nuo trijų iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė eismo įvykį sukėlusiam asmeniui, kuris pasitraukė iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šių taisyklių 234 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens tuo metu nėra, pažeidėjas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Įstatyme yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais, kai yra sukeliamas eismo įvykis, kuriuo nukentėjusiajam asmeniui padaroma žala (kliudomas kito automobilio kėbulas, degalinėje nutraukiamas kuro užpylimo įtaisas, apgadinama kaimyno tvora ir kt.), kaltininkas turi pasilikti įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai. Įstatyme nenumatyta galimybė palikti įvykio vietoje raštelį su savo kontaktais, apie įvykį pranešti kitiems asmenims ar panašiai.
Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama ne tik apsaugoti nukentėjusiojo asmens interesus, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą bei viešąjį interesą, kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai gali tiksliausiai nustatyti ir užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, padarytos žalos dydį, pobūdį.
Tačiau svarbiausia, jog užtikrinama galimybė nustatyti tikrąją įvykio kaltininko tapatybę, blaivumą, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones ir jo galimybę toliau vairuoti. Vėliau šie faktai gali turėti esminės reikšmės atlyginant padarytą žalą ar nubaudžiant įvykio kaltininką.
Skubus ir tinkamas įvykio aplinkybių užfiksavimas svarbus užtikrinant tiek įvykio dalyvių, tiek su juo nesusijusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Deja, įvykio vietoje paliktas raštelis šito padaryti negali.
Žinoma, išskirtinais atvejais Lietuvos teismai pripažįsta, kad pasišalinimas iš įvykio vietos yra padarytas nesant kaltininko tyčios.
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, patvirtina tai, kad jis suvokė besielgiantis neteisėtai.
Priešingu atveju, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo neneigė savo kaltės, nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, – tai rodo, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Už apgadinto automobilio stiklo pažeidėjo paliktas raštelis su jo asmens duomenimis tik išskirtiniais atvejais gali patvirtinti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos neturėdamas blogų kėslų, o tiesiog suklydo.
Teismų nagrinėjamose bylose taip pat yra pasitaikę atvejų, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo tvirtino palikęs raštelį už apgadinto automobilio stiklo, tačiau raštelis, kaip įrodymas, byloje nerastas.
Raštelį gali nupūsti vėjas, jį gali nuimti ar pakeisti šmaikščiai nusiteikęs praeivis, todėl tokio raštelio egzistavimo nebeįmanoma įrodyti. Nors išskirtiniais atvejais įvykio vietoje paliktas raštelis gali patvirtinti įvykio kaltininko geranoriškumą, bet išvengti administracinės atsakomybės jis nepadės.
Todėl nutikus eismo įvykiui, dėl kurio žalą patiria kitas asmuo, tačiau jo tuo metu nėra, privalu pasilikti incidento vietoje ir kviesti policiją, o ne kurti tekstą rašteliui.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė eismo įvykį sukėlusiam asmeniui, kuris pasitraukė iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šių taisyklių 234 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens tuo metu nėra, pažeidėjas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Siekiama nustatyti aplinkybes ir apsaugoti interesus
Įstatyme yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais, kai yra sukeliamas eismo įvykis, kuriuo nukentėjusiajam asmeniui padaroma žala (kliudomas kito automobilio kėbulas, degalinėje nutraukiamas kuro užpylimo įtaisas, apgadinama kaimyno tvora ir kt.), kaltininkas turi pasilikti įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai. Įstatyme nenumatyta galimybė palikti įvykio vietoje raštelį su savo kontaktais, apie įvykį pranešti kitiems asmenims ar panašiai.
Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama ne tik apsaugoti nukentėjusiojo asmens interesus, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą bei viešąjį interesą, kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai gali tiksliausiai nustatyti ir užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, padarytos žalos dydį, pobūdį.
Tačiau svarbiausia, jog užtikrinama galimybė nustatyti tikrąją įvykio kaltininko tapatybę, blaivumą, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones ir jo galimybę toliau vairuoti. Vėliau šie faktai gali turėti esminės reikšmės atlyginant padarytą žalą ar nubaudžiant įvykio kaltininką.
Skubus ir tinkamas įvykio aplinkybių užfiksavimas svarbus užtikrinant tiek įvykio dalyvių, tiek su juo nesusijusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Deja, įvykio vietoje paliktas raštelis šito padaryti negali.
Svarbu, ar žmogus padarė tai tyčia
Žinoma, išskirtinais atvejais Lietuvos teismai pripažįsta, kad pasišalinimas iš įvykio vietos yra padarytas nesant kaltininko tyčios.
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, patvirtina tai, kad jis suvokė besielgiantis neteisėtai.
Priešingu atveju, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo neneigė savo kaltės, nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, – tai rodo, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Už apgadinto automobilio stiklo pažeidėjo paliktas raštelis su jo asmens duomenimis tik išskirtiniais atvejais gali patvirtinti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos neturėdamas blogų kėslų, o tiesiog suklydo.
Raštelis gali dingti
Teismų nagrinėjamose bylose taip pat yra pasitaikę atvejų, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo tvirtino palikęs raštelį už apgadinto automobilio stiklo, tačiau raštelis, kaip įrodymas, byloje nerastas.
Raštelį gali nupūsti vėjas, jį gali nuimti ar pakeisti šmaikščiai nusiteikęs praeivis, todėl tokio raštelio egzistavimo nebeįmanoma įrodyti. Nors išskirtiniais atvejais įvykio vietoje paliktas raštelis gali patvirtinti įvykio kaltininko geranoriškumą, bet išvengti administracinės atsakomybės jis nepadės.
Todėl nutikus eismo įvykiui, dėl kurio žalą patiria kitas asmuo, tačiau jo tuo metu nėra, privalu pasilikti incidento vietoje ir kviesti policiją, o ne kurti tekstą rašteliui.
(11)
(3)
(8)