Pagal suvartojamą alkoholio kiekį Lietuva Europoje perkopia „rekordus“ – šalis priskiriama aukščiausiai rizikos grupei. Ne ką geriau pagal šį parametrą atrodome ir viso pasaulio kontekste – pagal suvartojamą alkoholio kiekį šiame sąraše esame treti.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Besaikis alkoholio vartojimas, anot politikų ir saugumo ekspertų, neretai tampa ir skaudžių nelaimių kelyje priežastimi. Europos komisijos duomenimis, 25 proc. visų mirčių kelyje yra sukeltos girtų vairuotojų.

Nesutaria dėl 0 promilių

Kai kurios šalys, siekdamos pažaboti vairuotojus, kurie už vairo sėda išlenkę ne vieną taurelę, įveda 0 promilių prievolę visiems vairuotojams.Tarp šių šalių yra ir Rumunija bei Čekija, tačiau pasigirdus idėjoms tokią praktiką pritaikyti Lietuvoje kilo nemažai aštrių diskusijų.

„Kai radijo laidoj leptelėjau, kad galbūt reikėtų pradėti diskutuoti apie nulio promilių įvedimą, kilo didžiulis ažiotažas, kas už, kas prieš. Šiandien mes paliekame atsakomybę daliai žmonių patiems spręsti, kiek aš galiu išgerti. Galbūt labai atsakingas, solidus asmuo gali apsispręsti ir sau pasakyti „stop“, bet mes įstumiam dalį žmonių į didžiulę bėdą. Tik gal mes jau subrendome tiek, kad neleisti rinktis patiems. Nulis ir viskas“, – visuomenės ir ekspertų diskusijoje „Blaivybė keliuose: realybė ar utopija?“ kalbėjo Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Tačiau, kad įvesti nulio promilių ribą sunkiai įgyvendinamas uždavinys, įsitikinę ne tik patys vairuotojai, bet ir Seimo nariai.

„Toks siūlymas įtvirtinti 0 promilių normą visiems vairuotojams buvo 2007 metais. Tada šiam sprendimui nesiryžta. Visuose svarstymuose mes remiamės ne tik entuziastais, bet ir ekspertais. Teismo medicinos ekspertai pasakė, kad kai nustatomas alkoholio kiekis kraujyje, yra 0,15 promilių paklaida. Todėl bet kuriuo atveju, jeigu mes nustatysime 0,15 promilių, mes sakysime, kad tai yra nulis. Todėl absoliutaus nulio pasiekti neįmanoma“, – diskusijoje sakė Seimo narys Julius Sabatauskas.

Po tokio politiko komentaro kandžią repliką numetė diskusijos moderatorius. „Džiugu, kad Seimo nariai mano, jog nulis promilių neįgyvendinamas tikslas“, – juokavo jis. Nuo šių metų sausio nulinės promilės reikalavimas numatytas pradedantiesiems vairuotojams, taksi, motociklų, mopedų, didesnių transporto priemonių vairuotojams.

Anot Vidaus reikalų ministro S. Skvernelio, nulinės promilės įvedimas tik vienas iš būdų pažaboti už vairo mėgstančius sėsti girtus vairuotojus. Jis taip pat pastebi, kad Lietuvoje priėjimas prie alkoholinių gėrimų yra labai paprastas, ir tai dar viena iš priežasčių, kuri didina riziką, jog keliuose situacija nesikeis. Ministro manymu, alkoholis turėtų būti pardavinėjamas specializuotose parduotuvėse, o ne degalinėse.

„Pripažinkime, kad šiandien tai yra lengva ir paprasta (gauti alkoholio). Mes privalome pradėti diskusiją apie specializuotų parduotuvių atsiradimą, nes mes turime problemą. Dabar girdime diskusiją dėl degalinių, gerai ar blogai, kad bus ribojamas arba uždraustas alkoholio pardavimas. Iš karto skaičiavimai, kiek prarasime pajamų, kiek žmonių reikės atleisti. Turim sverti, kas yra svarbiau ir kiek mes patiriam žalos dėl besaikio alkoholio vartojimo. Man skamba keistai, kad jei nebus degalinėje alkoholio, tai žlugs šis verslas. Man atrodo, kad kažkas yra tikrai negerai, jei mes tik tokiu būdu sugebame kurti darbo vietas“, – sakė S. Skvernelis.

Nuomonę, kad reikėtų riboti alkoholio prekybą degalinėje ir dar sutrumpinti laiką, kuomet leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimai, išsakė ir europarlamentaras B. Ropė.

Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse turi įsigalioti nuo 2016 metų sausio 1 d., tačiau keli parlamentarai bando šį terminą prailginti iki 2019 metų.

Išsigelbėjimą mato „Auto lock“ sistemoje

Vidaus reikalų ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu alkoholio daromą žalą akcentuoti ir besimokantiems vairuotojams. Anot jo, reikia ne tik pristatyti jaunuoliams, kokia atsakomybė gresia už vairavimą išgėrus, tačiau ieškoti galimybių pradedantiems vairuotojams praktiškai pajusti, kaip kinta reakcija pavartojus alkoholio.

„Svarbu įvesti į sąmonę, kad bent kiek pavartojus alkoholio, 2,5 karto didina riziką padaryti eismo įvykį. Nesakau, kad leisti pabandyti vairuoti girtam, bet galbūt įmanoma įsigyti simuliatorių, kad jis pats suvoktų, kaip reaguoji į situaciją, kai išgeri“, – sako S. Skvernelis.

Tuo tarpu parlamentaras J. Sabatauskas teigia, jog situaciją pakeistų automobiliuose įvesta „Auto-lock“ sistema, kuri girtiems vairuotojams netgi neleistų užvesti automobilio.

„Gana tūpčioti ir trypčioti. Reikia priimti ryžtingą sprendimą dėl privalomo „auto lock“ sistemos įrengimo asmenų, kurie buvo sulaikyti išgėrę, automobiliuose. Tai yra alkotesterio sistema su užraktu. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Perplaukim Baltijos jūrą ir pamatysim, kaip tai sėkmingai taiko mūsų kaimynai skandinavai“, – teigia parlamentaras.

Jis laikosi nuomonės, kad tokią sistemą privalu įvesti mokykliniuose autobusuose, keleiviniame transporte bei sunkvežimiuose. Anot J. Sabatausko, šios priemonės nebuvimas leidžia nutikti tokiems tragiškiems įvykiams, koks nutiko Radviliškyje.

Rugsėjo 4 d. Radviliškyje neblaivus vairuotojas partrenkė 20-metę policininkę ir apie kilometrą vilko jos kūną. Vairuotojui buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Vėliau paaiškėjo, kad prieš nelaimę vilkiką vairavęs vyras buvo baustas net 6 kartus. 5 iš jų už KET pažeidimus.

Siūlo žvėriškai padidinti draudimo kainą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, lenktynininkas Stasys Brundza mano, kad vairuotojams, kurie bent kartą už vairo sučiupti neblaivūs, vairuotojo pažymėjimas atiduodamas lengva ranka. Tai esą lemia informacijos nesidalijimas tarp institucijų.

„Po kiek laiko jis nueina, gauna medicininę pažymą ir atsiima teises. Bet jeigu žmogus negali nenaudoti alkoholio, jis neturėtų atgauti teisių, o tai įmanoma tik tada, kai apie tai yra informacija. Tačiau informacijos priklausomybės ligų centrai iš policijos negauna, kad žmogus naudojo alkoholį ar psichotropines medžiagas, ir atgauti pažymėjimą jam nėra sunku. Galbūt būtų laikas padaryti taip, kad ta informacija patektų į priklausomybių centrus ir teisę (vairuoti) bei medicininę pažymą gautų tik tokie žmonės, kurie iš tikrųjų nebevartoja alkoholio“, – diskusijoje sakė jis.

Tuo tarpu S. Skvernelis teigė, kad problema kyla dar ir dėl to, jog kaimo vietovėse jaunuoliai linkę važinėti techniškai netvarkingais automobiliais ir tai neretai daro išgėrę. Anot jo, tai suvaldyti galima gerokai didinant civilinio draudimo kainą tokioms transporto priemonėms:

„Tai, kas dabar vyksta mūsų miesteliuose, kaimuose ir miestuose, kai automobilis perkamas už 100-200 eurų arba keičiamas natūra, visgi yra didžiulė bėda. 2008 metais tokie automobiliai buvo paimami ir negrąžinami tol, kol nebus sumokėta bauda. Bauda geranoriškai, aišku, nebuvo mokama, bet mes pašalindavome iš eismo tokius laužus, kuriuos dažniausiai vairuodavo neblaivūs asmenys. Po dviejų metų šis sprendimas pripažintas antikonstituciniu, tačiau jei asmuo yra sulaikytas už vairo būdamas neblaivus, tam automobiliui civilinis atsakomybės draudimas turi paaugti kelis, keliolika arba net keliasdešimt kartų“.

Nors ministras ir pripažino, kad girtus vairuotojus reikia tramdyti griežtesnėmis priemonėmis ir sankcijomis nei tos, kurios galioja dabar, tačiau pabrėžė, kad visuomenėje pasigirstančioms idėjoms tokius vairuotojus įkalinti iki gyvos galvos nepritaria. Lietuvoje kas šeštą eismo įvykį sukelia neblaivus vairuotojas. 2014 metais dėl neblaivių asmenų kaltės užregistruoti 509 eismo įvykiai. Juose žuvo daugiau nei 100 žmonių, sužeisti beveik 900.

Komentarai (27)