Lietuvoje keliai barstomi druska, bet gal galėtume kaip Skandinavijos šalyse naudoti skaldą? Kaip barstomi keliai ir kokie yra privalumai be trūkumai ()
Teoriškai žiema baigėsi, tačiau žiemos sezonui keliuose dar toli gražu ne pabaiga - šaltukas naktimis vis dar darbuojasi. Mūsų šalyje, valstybinės reikšmės keliuose, per šaltąjį sezoną, paprastai išbarstoma apie 80 tūkst. tonų druskos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per parą į Lietuvos kelius, juos barstyti ir valyti, išvažiuoja apie 290 vienetų technikos. Kokia praktika yra taikoma kitose šalyse?
„JAV keliams barstyti naudojamas kalcio chloridas, Vokietijoje ir Šveicarijoje – magnio chloridas, Skandinavijos šalyse – skalda. Skaldos naudojimo privalumas yra antrinis medžiagos panaudojimas: pavasarį ją galima sušluoti, surinkti ir panaudoti kitais metais. Tačiau čia yra it tam tikrų trūkumų – per sezoną skalda gerokai nudyla, dėl to padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis“, – apie kelių priežiūros ypatumus kitose šalyse pasakojo VĮ „Kelių priežiūra“ ekspertas Paulius Kairiūkštis.
Plačiausiai naudojama druska
Vis dėl to, plačiausiai pasaulyje slidumui mažinti yra naudojama druska. Tačiau kadangi jos naudojimas turi tam tikrą neigiamą poveikį aplinkai, sukelia su ja besiliečiančių metalinių daiktų ir konstrukcijų koroziją, nuolat ieškoma alternatyvių kelio dangos slidumą mažinančių priemonių.
„Vis plačiau pasaulyje šiam tikslui naudojamos ekologiškos medžiagos. Viena jų – organinės kilmės medžiaga melasa, gaunama iš cukraus pramonės atliekų.
Ši priemonė yra ekologiškesnė, tačiau ir dešimt kartų brangesnė už įprastines medžiagas. Be to, jos naudojimui reikalinga speciali įranga, dėl ko proceso kaštai dar gerokai išauga.
Dar viena alternatyva – skruzdžių rūgšties tirpalo pagrindu pagamintos medžiagos, kurios taip pat yra palankios aplinkai. Tačiau jos yra keliasdešimt kartų brangesnės nei paprastas natrio chloridas, dėl ko naudojamos ribotai ir tik ten, kur korozija negalima, pavyzdžiui, oro uostuose“, – aiškino P. Kairiūkštis.
Netradicinės medžiagos – sūris, runkelių sultys, kavos pupelės
Vykstant nuolatiniams ieškojimams, pasaulyje atrandama gan neįprastų medžiagų, stabdančių slydimo procesą. Ilgainiui vienos jų pasiteisina, kitos ne. Pavyzdžiui, JAV, Viskonsine, buvo atlikta bandomoji programa, kurios metu ant kelio buvo barstomas sūris (valstija garsėja sūrio gamyklomis). Nustatyta, kad tinkamiausią sudėtį turi mocarela ir provolonė sūrių rūšys. Išsiaiškinus, kad ledą nuo asfalto tirpdo šalutinės medžiagos, susidarančios sūrio gamybos metu – sūrymas, juo imta laistyti gatves.
„Kasmet valstija sunaudoja apie 113 tūkst. 562 litrų šio skysčio. Tai abipusiai naudingas sandėris, nes sūrymas įsigyjamas nemokamai, o sūrio gamintojams nereikia mokėti mokesčio už išmetamas atliekas. Įdomu tai, kad ši medžiaga, skirtingai nei druska, yra veiksminga net itin žemose temperatūrose. Todėl esant žemesnei nei -16 laipsnių Celsijaus temperatūrai, rekomenduotina kelių druską sumaišyti su sūrio sūrymu ar kita šia savybe pasižyminčia medžiaga, pavyzdžiui, cukrinių runkelių melasa“, – teigia kelių priežiūros ekspertas.
Cukrinių runkelių sultys buvo taip pat naudojamos kaip pakaitalas natrio chloridui. Tačiau dėl per didelio medžiagos lipnumo, „grynos“ medžiagos buvo atsisakyta ir palikti naudoti tik jos mišiniai.
Sūrių sūrymas ir runkelių sultys – ne vieninteliai maisto pramonės produktai, kurie buvo ar yra naudojami sniegui ir ledui keliuose tirpdyti. Česnakinė druska, bulvių sultys, marintai, kavos pupelės – taipogi puikiai praktikoje pasiteisinusios slidumą mažinančios priemonės.
Naujausi moksliniai išradimai
Naujausia mokslininkų atrasta medžiaga, skirta kelio dangos slidumui mažinti – parafino aliejus, kuris ledą ir sniegą nuo kelio dangos ištirpina be jokių druskų. Ši priemonė ne tik ekologiška, bet ir lengvai pasiekiama, chemiškai stabili ir, kas svarbiausia, nebrangi.
Tačiau, kad būtų galima plačiau taikyti šios medžiagos naudojimą, būtina atlikti išsamesnius bandymus ir išsiaiškinti, kaip ši medžiaga ilgainiui veikia kelio dangos ilgaamžiškumą, jos atsparumą slidumui ir ilgalaikį stabilumą.
„Dar viena inovacija kelių valymo srityje – Vašingtono Universiteto mokslininkų išrasti išmanieji sniego valytuvai, turintys jutiklius, atliekančius kelio dangos temperatūros matavimus, įvertinančius druskų likutį, ledo kiekį bei slidumui trinties koeficientą“, – pasakojo VĮ „Kelių priežiūra“ atstovas.
Ateinantį sezoną įmonė ketina investuoti į efektyvesnį esamos medžiagos panaudojimą, tikslesnę techniką ir technologijas – efektyviau naudoti druskos tirpalą, ypač prevencinian slidumui mažinti, tinkamai pritaikyti jo ir druskos bei tirpalo proporcijas prie konkrečių oro sąlygų.
Neabejojama, kad artimiausioje ateityje, kelių priežiūros srityje, vis plačiau bus taikomos inovacijos. Šiuo metu atliekama daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti kaip novatoriškos technologijos ir skaitmeninės naujovės gali padėti transformuoti pokyčius, patobulinti procesus ir prisidėti prie sėkmingo kelių priežiūros efektyvinimo.
