Kai XIX a. pabaigoje Vilniaus ir Kauno gatvėmis tramvajaus vagonus traukė arkliai ir daugelis Europos sostinių keitė tramvajaus arklių jėgą į elektrą. Londone kompanija „The London Cab Company“ 1898 m. išleido į gatves 15 elektra varomų taksi savaeigių ekipažų.

Taksi automobilis yra tradicinės karietos išvaizdos. Jo vidus apsiūtas, šoniniai didieji langai nuleidžiami.

Vežikas-vairuotojas sėdi priekyje aukštai ant suolo, kad gerai matytų kelią. Vairas labiau primena laivo šturvalą, nei šiandien įprastą automobilio vairą. Elektros energija ekipažą aprūpino firmos „Electrical Power Storage“ akumuliatorių baterija, susidedanti iš 40 celių turinčių 170 A/val. talpą ir galinčių atiduoti 30 A elektros srovę.

Akumuliatorių baterija sumontuota atskiroje dėžėje ekipažo apačioje. Ji aprūpino 3 AG „Jonson-Lundella“ elektros variklius energija, jų net du, o jie sukimo momentą galiniams ratams perdavė grandinių pagalba. Naudojant elektros srovės keitiklius taksi galėjo važiuoti 4,8, 11,2 ir 14,4 km/val. greičiu. Akumuliatoriai svėrė 711 kg, o visas automobilis 1524 kg.

Iš 15 atrinktų vežikų po dviejų dienų mokymų 12 puikiai susitvarkė su vairavimu. Poilsio metu elektromobilis užrakinamas raktu, todėl niekas kitas negalėjo juo pasinaudoti.

Piešinyje matome akumuliatorių baterijų įkrovimo salę, kurioje jie įkraunami ir vėl grąžinami į ekipažą. Su pilnai įkrauta baterija 1898 m. taksi ekipažas nuvažiuodavo 80 km. Sunaudota energija kainavo 2 frankus 50 centų. Arklio išlaikymas mieste atsiėjo tiek pat. Nauda savaime suprantama: elektrinis taksi yra saugus, švarus, greitai važiuoja, lengvai vairuojamas.

Taip apie elektrinius taksi Londone rašė Varšuvoje leistas žurnalas „Tygodnik Ilusrowany“ 1898 m. Nr. 3:

„Jau atėjo laikas išvaduoti arklius iš sunkios darbo nelaisvės, besitęsiančios šimtmečius. Ar arklių išlaisvinimą paskubins elektra, garas ar nafta – vis dar neaišku“.

Komentarai ()