Sovietų „Konkordo“ katastrofa – sąmokslo teorijomis apaugusi Tu-144 avarija Paryžiuje: kas tądien nutiko? (Foto, Video) ()
Sovietinis Tu-144 buvo SSRS atsakas prieš „Concorde“, bet paslaptinga katastrofa 1973 m. Paryžiaus oro parodoje sugriovė jo reputaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga matė viršgarsinio lėktuvo „Concorde“ kūrimą ir nusprendė, kad pati nori šio pyrago gabalėlio. Dėl tam tikro šnipinėjimo ir didžiulio politinio postūmio „Tupolevo“ lėktuvų kompanija sugalvojo Tu-144.
Dėl panašumų su „Concorde“ pramintas „Concordski“, sovietų lėktuvas skrido kelis mėnesius anksčiau nei „Concorde“, įvykus didžiuliam politiniam Sovietų Sąjungos vadovybės spaudimui, net jei netrukus paaiškėjo, kad dizainas buvo gana skubotas ir rėmėsi šnipinėjimu.
Tačiau visos viltys, kurias turėjo orlaivis, tiesiogine prasme žlugo 1973 m. birželio 3 dieną Paryžiaus oro parodoje. Tu-144, (borto numeris CCCP-77102), buvo demonstruotas parodoje, kai netikėtai sudužo, atsitrenkdamas į nedidelį Goussainville kaimelį – žuvo visi buvę lėktuve ir aštuoni žmonės ant žemės.
Kas daro avariją tokia keista, yra tikrosios nelaimės priežasties paslaptis, nes sklando kelios teorijos, kodėl Tu-144 patyrė avariją. Bet kuriuo atveju tai labai pakenkė Tupolevo viltims dėl savo „Concordski“.
Tu-144 buvo neapdorota „Concorde“ kopija
Tu-144 buvo gana grubi „Concorde“ kopija. Jis turėjo keturis „Kolesov RD-36-51“ turboreaktyvinius variklius ir iš tikrųjų turėjo didesnį maksimalų greitį nei „Concord“ – 2500 km per valandą arba 2,15 macho.
Tačiau Tu-144 kabina buvo neįtikėtinai triukšminga ir jam reikėjo papildomos traukos (afterburner), kad išlaikytų 2 machų greitį. Tačiau, Tu-144 per savo trumpą komercinį gyvenimą niekada negalėjo skristi 2 machų greičiu. Jis taip pat patyrė daug patikimumo problemų ir techninių problemų.
Be to, dėl neapdorotos kopijos prigimties jo delta sparnui trūko „Concorde“ kūgio kampo, taigi ir keliamosios galios. Tada prie Tu-144 priekio buvo pridėtos dvi kanardos (maži papildomi sparnai, canard).
Nepaisant problemų, Sovietų Sąjunga paskelbė, kad Tu-144 yra didžiulė sėkmė, o jo pasirodymas 1973 m. Paryžiaus oro parodoje buvo pirmasis kartas, kai orlaivis buvo viešai parodytas Vakaruose. Lėktuvu parodoje skrido pilotas Michailas Kozlovas, antrasis pilotas Valerijus M. Molchanovas ir dar keturių žmonių įgula, sudaranti šešių žmonių komandą.
Dviejų viršgarsinių lėktuvų konkurencija
Parodoje tarp dviejų „Concorde“ ir Tu-144 vyko intensyvi konkurencija, ir Kozlovas buvo gana pasiryžęs parodyti pasauliui, kad Tu-144 yra pajėgesnis.
Paskutinę pasirodymo dieną „Concorde“ surengė ramų pasirodymą, tačiau, žinoma, britai ir prancūzai nenorėjo apkrauti orlaivio, kuris vis dar buvo prototipo stadijoje.
Tada į orą savo pasirodymui pakilo Tu-144, nors prieš tai sovietų įgulai staiga buvo pranešta, kad jie neturi tiek laiko savo demonstravimui, kiek buvo numatyta iš pradžių.
Pasirodymo pabaigoje Kozlovas įjungė visą galią pakeldamas orlaivį į staigų pakilimą. Maždaug 600 m aukštyje Tu-144 nusviro žemyn ir staigiai nustojo. Kai Kozlovas bandė pakelti orlaivį, Tu-144 suskilo į keletą didelių gabalų, įsirėžė į žemę ir užsiliepsnojo Goussainville kaimelyje. Tai įvyko po gana agresyvaus Tu-144 pasirodymo, o iš išorės atrodė, kad lėktuvo korpusas negalėjo atlaikyti didžiulių apkrovų.
Kodėl Tu-144 sudužo?
Pirminės teorijos skelbė, kad dėl katastrofos kaltas sovietų valdžios spaudimas, siekiant įrodyti, jog Tu-144 yra pajėgesnis nei „Concorde“. Bobas Hooveris, skridęs „Bell X-1, manė, kad paskutinis Tu-144 manevras viršijo lėktuvo galimybes.
Tačiau kita teorija buvo ta, kad prancūzų naikintuvas „Mirage“ skrido virš Tu-144 ir fotografavo sovietinio lėktuvo kanardus. Iš pradžių „Mirage“ buvimas iš tikrųjų buvo paneigtas, tačiau vėliau pripažinta, kad jis skrido, o sovietų įgula nežinojo apie „Mirage“ ir jo misiją. Tačiau tyrimas parodė, kad naikintuvo susidūrimo su Tu-144 pavojaus nebūtų buvę.
Neįtikėtinai paslaptingas ir gluminantis įvykis
Akivaizdu, kad per avariją Tu-144 lėktuvo korpusas buvo tiesiog per daug įtemptas. Didžiosios Britanijos „Harrier“ pilotas bandytojas Johnas Farley teigė, kad Tu-144 smarkus nuleidimas žemyn buvo žiaurus smūgis ir kad varikliai to nebūtų atlaikę ir būtų praradę trauką.
Bet kuriuo atveju smurtinio manevro priežastys ir nelaimės priežastis niekada nebuvo iš tikrųjų paaiškintos. Net sklando gandai apie Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos vyriausybių susitarimą nuslėpti tikrąją priežastį. Galime turėti teorijų, bet Tu-144 avarija visada liks paslaptimi. Katastrofa sugriovė Tu-144 reputaciją – sovietų komercinėse keleivių tarnybose orlaivis tarnavo mažiau nei metus.
Tu-144 po Paryžiaus aviacijos parodos katastrofos buvo naudojamas tik ribotai (keleivius skraidino tik 7 mėnesius, 1977-78 m.), o po kitos katastrofos 1978 m. gegužę jis galiausiai buvo atšauktas. Tu-144 konkurentas „Concorde“ 30 metų tarnavo „British Airways“ ir „Air France“, o 2003 m. galiausiai buvo nutrauktas dėl mažo keleivių skaičiaus po 4590 skrydžio katastrofos, didėjančių aptarnavimo išlaidų ir aviacijos pramonės nuosmukio po rugsėjo 11-osios atakų.
