Tokių lėktuvų danguje paprastai nepamatysi – visų laikų keisčiausi orlaiviai: nuo JAV „skraidančio blyno", nacių asimetrinio lėktuvo iki reaktyvinio „kukurūzniko“ (Foto, Video) (II dalis) ()
Šie orlaivių dizainai yra vieni keisčiausių, kokius esate matę.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Orlaivio dizainas, kaip ir bet kokios rūšies technologija, kartais gali tapti tikra ikona. Pavyzdžiui, „P51 Mustang“, „Supermarine Spitfire“, Messerschmitt Bf 109 ar F-15 Eagle“.
Tačiau istorijoje taip pat gausu pamirštų ir labai neįprastų lėktuvų konstrukcijų. Pateikiame keletą žymiausių keisčiausių oralaivių dizainų pavyzdžių istorijoje.
Antroji straipsnio dalis. Pirmąją galite rasti čia.
1. „Scaled Composites Model 281 Proteus“
Tandeminio sparno didelio aukščio „Scaled Composites Model 281 Proteus“ lėktuvą sukūrė Burt Rutanas. Orlaivio užduotis buvo veikti kaip didelio aukščio telekomunikacijų retransliacijų platforma, tačiau nuo to laiko buvo naudojamas įvairiems kitiems tikslams.
Orlaivio konstrukcija yra nepaprastai efektyvi, ir jis gali „skrieti“ daugiau nei 18 000 valandų 16 700 km aukštyje. Šiuo metu vienintelis orlaivio egzempliorius priklauso „Northrop Grumman“.
Pirmą kartą „Proteus“ skrido 1998 m. liepą ir nuo to laiko buvo naudojamas įvairiems tyrimų projektams ir misijoms visame pasaulyje tokių organizacijų kaip NASA. Maksimalus jo greitis yra 0,55 machų ir gali pakelti apie 5670 kg naudingosios apkrovos.
Ji taip pat turi įvairių pasaulio rekordų, susijusių su skrydžio aukščiu.
2. „Blohm and Voss BV 141“
Kuriant orlaivį ne visada būtina simetrija. „BV 141“ buvo vokiečių suprojektuotas kaip specialus žvalgybinis orlaivis, pirmąjam skrydžiui pakilęs 1938 m.
Pagrindinis jo išskirtinis bruožas buvo įgulos gondola ant lėktuvo dešinio borto, suteikianti orlaiviui asimetrišką išvaizdą. Joje būtų jo trijų asmenų įgula (pilotas, stebėtojas ir pabūklininkas).
Buvo pastatyta kelios dešimtys šių lėktuvų, tačiau jis netapo masiškai gaminamu ir buvo pakeistas „Focke-Wulf FW 189“ lėktuvu. Karo metu sąjungininkų pajėgos rado keletą nuolaužų, tačiau nėra žinoma, ar jos išliko iki šių dienų.
3. „Edgely Optica“
Didžiosios Britanijos orlaivis „Edgely Optica“ buvo sukurtas specialiai mažo greičio apžvalginiams skrydžiams atlikti.
Sukurtas kaip pigesnė sraigtasparnių alternatyva, „Optica“ „spūsties“ greitis siekia 130 km/val (8 km / h), o „stovėjėimo“ greitis – vos 108 km/val.
Jį sukūrė Johnas Edgley, o lėktuvas pirmą kartą pakilo 1979 m. Orlaivį varė „Lycoming IO-540“ variklis, o 1983 m. jo gamyba buvo sustabdyta.
Buvo pagaminti 22 „Edgely Optica“ lėktuaai, tačiau padegimo išpuolis gamybos įmonėje sunaikino dešimt jų. Po daugelio metų nuosavybės pokyčių „Optica“ grįžo į savo kūrėjo rankas.
4. „Leduc 0.21“
„Leduc 0.21“ buvo prancūzų 1953 m. pastatytas tyrimo orlaivis.
Orlaivis, varomas specialiai sukurto „Leduc ramjet“ variklio ir galinčio tiekti 64 kN traukos jėgą, galėjo pasiekti maksimalų 0,87 macho greitį.
Lėktuvo tikslas buvo ištirti „ramjet“ (tiesiasrovis reaktyvinis variklis) technologijos praktinius aspektus. Jis buvo paremtas pirmtako „Leduc 1.0“ sėkme. Iš tikrųjų padidinta versija (maždaug 30% didesnė) nebuvo pajėgi pakilti savo jėgomis ir ją reikėjo iškelti į orą kitu orlaiviu.
Buvo pastatyti du veikiantys modeliai, kurie buvo sėkmingai išbandyti skrydyje nuo 1950-ųjų pradžios ik dešimtmečio vidurio.
„Leduc“ atliko šimtus bandomųjų skrydžių, prieš pasibaigiant vyriausybės finansavimui.
5. PZL M-15 „Belphegor“
PZL M-15 „Belphegor“ yra vienintelis pasaulyje reaktyvinis biplanas. Suprojektuotas ir pagamintas Lenkijos oro bendrovės „WSK PZL-Meilec“, jis buvo pramintas „Belphegor“ (triukšmingu demonu).
Jis buvo sukurtas taip, kad atitiktų Sovietų Sąjungos reikalavimus, kurie siekė pakeisti savo senstančius „Antonov An-2“, naudojamus milžiniškiems Ukrainos ir Lenkijos kviečių laukams prižūrėti. Dėl kažkokių priežasčių vienas iš reikalavimų, kad pakaitinis orlaivis turėtų būti varomas reaktyviniu varikliu.
Atsakydama į tai, WSK „PZL-Mielec“ sukūrė reaktyviniu varikliu varomo biplano, vadinamo „Lala-1“, prototipą. Šiek tiek vėliau buvo sukurtas pirmasis M-15, kuris 1973 m. atlikoį pirmąjį savo skrydį, tačiau buvo aptikta rimtų problemų dėl jo tvarkymo, nuotolio ir eksploatavimo išlaidų.
Tačiau dėl jo dvigubų sparnų konstrukcijos, reaktyviniu lėktuvu varomas lėktuvas galėjo skristi lėčiau nei bet kuris kitas reaktyvinis lėktuvas.
Nepaisant šių problemų, orlaivis buvo pradėtas gaminti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Pagaminta tik apie 175 vienetai, o 1981 m. gamyba buvo galutinai sustabdyta, norint įsigyti daugiau „pasenusių“ An-2.
6. Vought XF5U „Flying Pancake“
Šį eksperimentinį orlaivį, pavadintą „Skraidančiu blynu“, 1930-ųjų pabaigoje suprojektavo H. Zimmermanas iš „United Aircraft Corp“ „Chance Vought“ skyriaus.
Unikalus, suplotas, pseudo-disko formos kūnas tarnavo kaip pagrindinis orlaivio kėlimo paviršius vietoj sparnų. Buvo tikima, kad išlaikant vienodą oro srautą per visą orlaivio sparnų plotį, teoriškai jis turėtų sugebėti nusileisti išskirtinai mažu greičiu.
„XF5U“ varė du radialiniai varikliai „Pratt“ ir „Whitney WR-2000-2“, kurie varė porą sraigtų, esančių priekiniuose „sparno galų“ kraštuose.
Orlaivio didžiausias greitis siekė maždaug 727 km/val. ir jį planuota apginkluoti šešiais .50 kalibro kulkosvaidžiais. Teoriškai jis taip pat galėjo gabenti 950 kg bombas ir turėjo keturis 20 mm kulkosvaidžius.
Nepaisant įspūdingo ir novatoriško dizaino, orlaivis galiausiai pasiodė nesėkmingai. Biudžeto suvaržymai ir turbopropelerinių bei reaktyvinių variklių orlaivių vystymas, užbaigė „Skraidančio blyno“ tolimesnį kūrimą. Buvo pastatyti tik 2 propotipai, o projektas buvo atšauktas 1947 m.
