Greičiausias pasaulio propelerinis lėktuvas – „XF-84H Thunderscreech“: buvo toks siaubingai triukšmingas, kad girdėdavosi už 40 km, sukeldavo pykinimą ir epilepsijos priepuolius (Foto, Video) ()
„XF-84H Thunderscreech“ buvo laikomas neoficialiu greičiausiu pasaulio propeleriniu lėktuvu, galėjusių viršyti garso greitį. Tačiau didžiausia jo problema buvo keliamas siaubingas triukšmas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aviacijos pramonei pereinant nuo sraigtų prie reaktyvinių variklių atsirado naujos rūšies variklis, vadinamas turbosraigtiniu (arba turbopropeleriniu).
Turbosraigtinis variklis yra turbininis variklis, tačiau užuot generavęs trauką iš išmetimo, variklis suka sraigtą (propelerį).
1955 m. JAV oro pajėgos sukūrė eksperimentinį lėktuvą, pavadinimu „XF-84H“, kurį gamino „Republic Aviation“.
„XF-84H“ tikslas buvo išsiaiškinti, ar naikintuvas gali savo jėgomis, be katapultos pagalbos, pakilti nuo lėktuvnešio denio. Orlaiviui varyti buvo pasirinktas turbosraigtinis variklis, nes toks variklis naudoja dideles mentes, kurios išjudina didelį oro kiekį, o tai leidžia orlaiviui, esant mažesniam greičiui, pasiekti didesnę trauką. Didesnė trauka reiškia didesnį pagreitį, o tai reiškia trumpesnį pakilimui reikiamą kelią.
„XF-84H“ buvo pagrįstas gerai žinomu V formos sparno (swept-winged) naikintuvu-bombonešiu „F-84 Thunderstreak“, tačiau vietoje reaktyvinio variklio „XF-84H“ buvo sumontuotas 5850 AG „Allison XT40-A-1“ turbosraigtinis variklis, kuris suko tris plienines mentes.
3,65 m propelerio mentės buvo tokios ilgos, kad net ir varikliui dirbant tuščiąja eiga, menčių galai judėjo viršgarsiniu greičiu, sukurdamos garsinę smūginę bangą (sonic boom), kurį girdėjosi už 40 km. Smūgio bangos buvo tokios galingos, kad galėjo iš kojų išversti suaugusį vyrą.
Dėl siaubingo „XF-84H“ triukšmo, lėktuvas gavo „Thunderscreech“ (griaustinio spiegimas) pravardę.
„Thunderscreech“ variklis visą laiką dirbo visu greičiu, o sraigtas nuo paleidimo iki išjungimo sukosi 2100 aps./min. Trauka buvo gauta ir sureguliuota keičiant menčių žingsnį. Sraigtų reakcija buvo momentinė. Tačiau triukšmas buvo siaubingas.
Įgulos vadas Edwardas von Wolffersdorffas bijojo, kad keliama smūginė banga išdaužys langus valdymo bokšte, esančiame maždaug už 800 m nuo kilimo-tūpimo tako.
„XF-84H“ pakilimo metu, norėdami apsisaugoti nuo dūžtančių langų, eismo kontrolieriai pasislėpdavo po savo stalu ir apsidengdavo antklodėmis.
„Niekada niekas iš tikrųjų neišmatavo lėktuvo keliamo triukšmo decibelų. Manau, jie bijojo, kad matavimo prietaisas gali sugesti“, - prisimena vienas įgulos narių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Lėktuvo keliamas siaubingas garsas taip pat ant žemės esančiam personalui sukeldavo stiprų pykinimą ir galvos skausmą. Vienoje ataskaitoje vienas inžinierius patyrė epilepsijos priepuolį po artimo kontakto su smūgine banga, kylančia iš veikiančio „XF-84H“.
Milžiniško triukšmo keliama vibracija taip pat labai trikdė operacijas „Edwards AFB“ valdymo bokšte. Buvo labai didelė rizika sugadinti jautrius prietaisus.
Gavęs daugybę skundų, Karinių oro pajėgų Skrydžių bandymų centras nurodė gamintojui „Republic“, prieš paleidžiant variklį, nutempti orlaivį ant Rogerso sausojo ežero, toli nuo pakilimo tako.
„Edwards“ oro pajėgų bazėje „XF-84H“ niekada nebuvo itin mėgstamas ir tai nebuvo vien tik dėl triukšmo.
„XF-84H“ buvo nepraktiška mašina, kuriai prireikdavo pusvalandžio, kad ji tiesiog sušiltų ir būtų paruošta pakilimui, todėl tapo akivaizdžiai netinkama kovai. Labiau nei triukšmas ar vėlavimas lėktuvo likimą nulėmė mechaninės problemos.
„Allison XT40-A-1“ turbosraigtinis variklis buvo „siaubingas mechaninis košmaras“. „XF-84H“ patyrė vibracijas, atsirandančias dėl viršgarsinių sraigtų ir galingo variklio sukimo momento.
Vienas iš programai paskirtų „Republic“ bandomųjų pilotų, Linas Hendrixas, vos po vieno skrydžio orlaiviu atsisakė kada nors vėl juo skristi.
Galų gale visos orlaivio problemos jį pribaigė. 1956 m. JAV Oro pajėgos atšaukė projektą, kai buvo pastatyti tik du „XF-84H“, kurių bendras skrydžio laikas buvo trumpesnis nei 10 valandų.
Manoma, kad „XF-84H“ yra greičiausias kada nors pagamintas propeleriu varomas orlaivis, kurio oficialus didžiausias greitis buvo 1 080 km/val. (Macho 0,9), nors bandymų metu nė vienas iš dviejų lėktuvų niekada nepasiekė didesnio nei 724 km per valandą greičio.
Vienas iš išlikusių „XF-84H“ yra eksponuojamas Jungtinių Valstijų Oro pajėgų nacionaliniame muziejuje Wright-Patterson Oro pajėgų bazėje, netoli Deitono, Ohajuje. Jis daug metų praleido ant stulpo prie Meadows Field oro uosto, Beikersfilde, Kalifornijoje. 1992 m. orlaivis atsidūrė muziejuje.
