Diplomatas paaiškino, kodėl Ukraina pasiuntė Italijos taikos planą „na*ui“: paaiškėjo, kas už to slypi ()
Diplomatas atskleidė, kas slypi už Italijos „taikos plano“ Ukrainai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už Italijos pasiūlyto „taikos plano“ Ukrainai iš tikrųjų stovi Maskva, bandanti įgyvendinti savo planus kitų šalių rankomis.
Tokią nuomonę interviu „Obozrevatel“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, diplomatas Volodymyras Ohryzko.
„Tai stebina, nes paprastai bet koks planas, jei jis susijęs su kokia nors šalimi, su ta šalimi yra bent jau aptariamas ir net suderinamas. Jei tai susiję su jumis, tai daryti tokius dalykus be jūsų yra tiesiog neetiška. Yra formulė: nieko apie Ukrainą be Ukrainos. Bet čia, matai, į tai nekreipė jokio dėmesio ir tiesiog iš karto pateikė planą JT. Tai absoliučiai nekompetentinga organizacija, kuri nieko negali ir nedarys, nes bet kokią protingą iniciatyvą iškart blokuos Rusija kartu su Kinija“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Italijos planą, Ohryzko pažymėjo, kad „ten kyšo Maskvos ausys“. Todėl, jo nuomone, šis planas turėtų būti ignoruojamas.
„Man atrodo, kad mūsų Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasielgė gana korektiškai, sakydama, kad mes tai studijuojame, bet tai yra tokia diplomatinė forma išsiųsti laivą tam tikra kryptimi“, – apibendrino jis.
Italijos „taikos planas“ Ukrainai
Kaip UNIAN pranešė anksčiau, Italija parengė „taikos planą“ Ukrainai, susidedantį iš keturių etapų. Plane numatyta:
- paliaubos ir kovinių susirėmimų linijos likvidavimas prižiūrint JT;
- Ukrainos įstojimas į ES per trumpą laiką ir neutralus statusas neįstojus į NATO;
- Ukrainos ir Rusijos susitarimas dėl Donbaso ir Krymo „ginčijamų teritorijų“, siekiant išspręsti konfliktus dėl tarptautiniu mastu pripažintų sienų;
- nauja daugiašalė sutartis dėl taikos ir saugumo Europoje, kuri turėtų užtikrinti ginklų kontrolę ir konfliktų prevenciją.
Daroma prielaida, kad kiekviename atskirame etape bus tikrinamas šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, kad būtų galima pereiti į kitą etapą.