Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduolinio karo grėsmė pasidarė realesnė. Natūralus klausimas – kaip branduolinio ginklo sprogimai paveiktų mūsų pasaulį? Galimų atsakymų pateikiama naujame tyrime.

Luizianos universiteto mokslininkė Cheryl Harrison atliko kelis kompiuterinius modeliavimus, kurie parodė, kokie galimi branduolinių sprogmenų padariniai regionams ir visoms Žemės sistemoms. Tai atlikta, atsižvelgiant į šiuo metu esamą branduolinio karo riziką.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, šiuo metu devynios valstybės turi iš viso apie 13 tūkst. branduolinių ginklų.

Pagal visus mokslininkų inscenizuotus scenarijus po branduolinių sprogimų į aukštesnįjį atmosferos sluoksnį pakiltų suodžių ir dūmų, kurie užstotų Saulę, dėl to nukentėtų pasėliai visame pasaulyje. Pirmais mėnesiais po branduolinio sprogimo vidutinė pasaulinė oro temperatūra sumažėtų septyniais laipsniais; tai būtų didesnio masto atvėsimas nei per pastarąjį ledynmetį.

„Nesvarbu, kas ką bombarduos. Tai gali būti Indija ir Pakistanas arba NATO ir Rusija. Kai dūmai pasiektų viršutinįjį atmosferos sluoksnį, jie pasklistų po visą pasaulį ir visus paveiktų“, – aiškino Ch. Harrison.

Net dūmams išsisklaidžius, temperatūra vandenynuose greitai sumažėtų ir nebebūtų tokia, kokia buvo iki sprogimų.

Planetai vėstant, ledas jūrose ir vandenynuose užimtų 6 mln. kvadratinių mylių; kai kuriuose baseinuose jo storis siektų 6 pėdas (beveik 2 metrus) ir uždarytų didžiuosius pasaulio uostus – Tiandzino (Kinija), Kopenhagos, Sankt Peterburgo bei kt. Ledo atsirastų ir tose pakrantėse, kuriose jo įprastai nebūna, tai sutrikdytų laivų eismą Vakarų pusrutulyje; į kai kuriuos miestus, kur laivai nepritaikyti šaltam klimatui ir ledui, pvz., į Šanchajų, būtų sunku pristatyti maisto ir kt. prekių.

Staigiai sumažėjus oro temperatūrai, ypač Arkties, Šiaurės Atlanto ir Šiaurės Ramiajame vandenyne, žūtų jūrų dumbliai, kuriais daugiausia minta jūrų mitybos grandinė, vandenynuose kiltų badas, stipriai sumažėtų žvejybos galimybių.

Tyrėjai aiškinosi, kas lauktų Žemės sistemų, jeigu JAV ir Rusija panaudotų 4 400 po 100 kilotonų sveriančius branduolinių ginklų ir numestų juos ant miestų bei pramonės regionų; paaiškėjo, kad tuomet kiltų gaisrai, o į aukštesnįjį atmosferos sluoksnį išsiskirtų 150 teragramų dūmų ir saulės šviesą užstojančio anglies dioksido.

Tyrėjai taip pat modeliavo, kas nutiktų, jei Indija ir Pakistanas detonuotų apie 500-us po 100 kilotonų sveriančių branduolinių ginklų; jų skaičiavimu, tada į viršutinįjį atmosferos sluoksnį išsiskirtų nuo 5 iki 47 teragramų dūmų ir suodžių.

„Branduolinių ginklų sprogimai visiems turėtų baisių padarinių. Pasaulio lyderiai jau anksčiau pasitelkė mūsų tyrimus – jie paskatino nutraukti branduolinio ginklavimosi lenktynes devintą dešimtmetį, o prieš penkerius metus paskatino inicijuoti Jungtinių Tautų Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį. Tikimės, kad šis naujas tyrimas paskatins daugiau tautų ratifikuoti branduolinio ginklo uždraudimo sutartį“, – teigė vienas iš tyrimo autorių, Rutgerso universiteto (JAV) mokslininkas Alanas Robockas.

Tyrime matyti, kaip glaudžiai susijusios Žemės sistemos, ypač kai įvyksta ugnikalnių išsiveržimai, didžiuliai gaisrai ar karas.

„Šiuo metu vykstanti Rusijos karinė invazija į Ukrainą, jos poveikis dujų kainoms rodo, kaip jautriai mūsų pasaulinė ekonomika ir mūsų tiekimo grandinės reaguoja į regioninius konfliktus ir perturbacijas“, – pabrėžė Ch. Harrison.

Išsiveržus ugnikalniams į viršutinįjį atmosferos sluoksnį irgi pakyla debesys pelenų. Istorijoje gausu pavyzdžių, kokį poveikį tai turėjo planetai ir žmonėms.

„Galime išvengti branduolinio karo, bet ugnikalnių išsiveržimų tikrai bus. Šito negalime sustabdyti, taigi svarbu aptarti, kokiais būdais atsitiesti, kaip visuomenei pasiruošti neišvengiamiems klimato sukrėtimams, – sakė Ch. Harrison. – Galime ir privalome visais įmanomais būdais užkirsti kelią branduoliniam karui. Juk jo padariniai prilygtų pasaulinei katastrofai.“

Vandenynai atsistato lėčiau nei sausuma. JAV ir Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo atveju, prireiktų ne vieno dešimtmečio, kol atsistatytų vandenynų paviršius, šimtų metų – atsistatymui gelmėse, o Arkties vandenyno ledo pokyčiai truktų tūkstančius metų, tai turbūt būtų branduolinis ledynmetis. Branduoliniai sprogimai sukeltų ilgalaikius pokyčius pasaulio gamtos ištekliams, įspėjo tyrimo autoriai.

Šaltiniai:

• https://agupubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1029/2021AV000610
• https://scitechdaily.com/new-research-reveals-how-nuclear-war-would-affect-earth-today/

Komentarai (10)