Tai galėjo būti beprotiška profesionalų ataka: Ukraina turi itin slaptą ir tiesiog įspūdingas operacijas vykdantį padalinį? ()
Beprotiška profesionalų ataka: ekspertas papasakojo, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėjo sunaikinti Rusijos aviacijos bazę Kryme.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos karinės oro bazės sunaikinimas okupuotame Kryme – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbas, įsitikinęs karo ekspertas Janas Matvejevas.
Apie tai, kaip greičiausiai buvo užpultas Krymo aerodromas ir ką tai reiškia visam karui, jis kalbėjo savo „Twitter“ tinklaraštyje.
Ukrainiečiai ar „neatsargumas“? Žinoma, ukrainiečiai. Pažeidimo pobūdis nuotraukose (keli krateriai skirtingose vietose, didelis pažeidimo plotas) neatitinka versijų „rūkė ant sviedinio“ ir „bombos, perkaitusios saulėje“. Be to, buvo keli sprogimai, bent du tuo pačiu metu!
Jei ukrainiečiai, tai kaip? Trys tinkamiausi variantai: sabotažas vietoje, ilgo nuotolio raketų ataka ir oro ataka. Mažiausiai tikėtinas yra sabotažas, nes sunkiausia, ypač turint omenyje rezultatą.
Jei prisiminsime sabotažų istoriją, tai yra nesėkmių istorija. Labai nedaugelis sabotažo atvejų „ant žemės“ buvo sėkmingi. Pavyzdžiui operacija „Antropoid“, kuri nesisekė nuo pat pradžių. Per daug faktorių atliekant tokią operaciją, gali suklysti. Pavyzdžiui, Novofedorivkos atveju. Kuo pulti? Sunku vilkti granatsvaidį ar ATGM, taip pat didelį kiekį sprogmenų. Galbūt yra galimybė panaudoti dronus-kamikadzes.
Pavyzdžiui, kartu su „Bayraktar“. Buvo keli smūgiai. Įsivaizduokite, koks sudėtingas tokios operacijos koordinavimas. Radijo pokalbiai neįmanomi. Galbūt internetu, bet čia nauja rizika, kad operatoriai Kryme yra rusai, o jei pagauna, juk tokiam nukreipimui reikia ne 1 žmogaus ir net ne 5. Kažkas suklydo, ir viskas.
Apskritai sabotažas mažai tikėtinas. O kaip dėl taktinės raketos smūgio iš žemės, pavyzdžiui, ATACMS. Amerikiečiai raketos oficialiai neperdavė, bet neoficialiai galėjo. Į Saki aerodromą nesunkiai atskrenda iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.
Bet grįžkime prie to, kad buvo keli smūgiai. ATACMS raketa didelė, 4 metrų, ją nesunku pastebėti, o net kelias tikrai. Beje, nepastebėtos raketos yra vienas iš argumentų sabotažo naudai. O raketos smūgio naudai – atakos laikas. Nukreipimas turi būti atliekamas naktį!
Rusijos oro gynyba turėjo ruoštis galimai atakai iš Ukrainos teritorijos. Šiandien JAV neperduoda raketų, rytoj perduoda – geriau viskam pasiruošti iš anksto. Jie tikrai tam pasiruošė. Ir iš čia raketos būtų matomos iš anksto, įskaitant radarus Chersono regione.
Bet ką daryti, jei raketos paleidžiamos iš jūros ar net iš Sevastopolio pusės, ir net iš arti, kai reakcijos laikas minimalus? Klausiate kaip? Tas pats ir su lėktuvais.
Idėja paprasta: Su-27 ar MiG-29 priskrendame itin mažame aukštyje virš vandens, iš 10+ km paleidžiame 5-6 raketas oras-žemė ir ramiai grįžtame atgal. Raketas nukreipiame į krūvoje sumestą amuniciją, kad ši taip sprogtų, tikėdamiesi, kad bent viena pataikys. Pelnas.
Ar jie gali perimti? Aišku, tam „Bayraktarus“ kabiname aukštai ir toli virš salos, tikslas – stebėti aerodromus. Sulaikytojai pakilo – apsisukame ir einame namo. Su dronais galite gana tiksliai nukreipti raketas į tinkamas amunicijos sankaupas.
Viena vertus, noriu pasakyti: gerai, tai nesąmonė. Ukrainiečiai nerizikuos – priartinti lėktuvus prie Krymo. Bet čia noriu prisiminti Belgorodo naftos bazės išpuolį. Naktį atskrido du sraigtasparniai ir šaudė. Ir ką jie tada padarė? Teisingai, iš karto parskrido namo. Galbūt Ukrainos kariuomenėje yra skyrius, kuris planuoja tokius beprotiškus išpuolius, ir ten dirba labai profesionalūs žmonės.
Pasikartosiu, neneigdamas sabotažo ar atakų su tolimojo nuotolio taktinėmis raketomis galimybės, esu linkęs daryti išvadą, kad Saki aerodromas Kryme buvo atakuotas lėktuvų su trumpojo nuotolio raketomis. Tačiau ką visa tai reiškia karo kontekste?
Sunaikintus orlaivius skaičiuoti nėra per daug svarbu: V. Putino oro pajėgos jų turi dar gana daug, ypač senųjų Su-24. Daug svarbiau, pavyzdžiui, aerodromo techninių pastatų sunaikinimas. Kiek ten pilotų žuvo? Šie praradimai yra daug jautresni!
Antras svarbus atradimas – Krymo gynyba yra silpnesnė, nei visi manė. Atrodė, kad tai neįveikiama tvirtovė, bet jau prieš poilsiautojų akis griaudėja sprogimai. Ir mašinos patraukė prie išvažiavimo iš pusiasalio. Jei raketos – kur oro gynyba? Jei sabotažas – kur specialiosios tarnybos, policija, apsauga?
Kaip ir „Maskvos“ kreiserio atveju, „nenuskandinamo“ objekto sunaikinimas visada yra baisus smūgis reputacijai ir moralei. Tarkime, iš Bachmuto užgrobimo tikroji nauda (Putinui) bus didesnė nei Ukrainai iš smūgio aerodrome. Bet kas nors nustebs ar pradės šaukti, tai ką, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, viskas? Ne.
Be to, smūgis į Novofedorivką gali būti išbandymas – gynybos išbandymas prieš nusitaikant į pagrindinį taikinį. Aišku – tai Krymo tiltas. Kaip pavyzdį pasitelkę tiltą per Dnieprą, matome, kad visiškai sunaikinti tokį dalyką yra nepaprastai sunku. Bet čia vėlgi svarbus poveikis.
Netgi viena sėkmingai iki Krymo tilto atskridusi ir ant jo sprogusi raketa trenks tokia pragariška bomba visoje Rusijos armijoje. Tiesa, jie rašo, kad aplink tiltą yra labai, labai, labai daug oro gynybos priemonių...
