Kiek ir kokios ginkluotės galima perduoti kariaujančiai Ukrainai, o kas jau būtų ribos peržengimas, kenkiantis nacionaliniams Lietuvos interesams? Tokia diskusija įsižiebė savaitgalį, aptarinėjant jau kurį laiką sklandančius gandus dėl galingiausio Lietuvos kariuomenės turimo pajėgumo – savaeigių haubicų PzH2000 perdavimo ukrainiečiams. Kad tai jau ne šiaip gandai, o svarstytinas klausimas, viešai patvirtino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jau kurį laiką plačiai siauruose ratuose aptarinėjamas klausimas dėl vokiškų savaeigių haubicų perdavimo Ukrainai pirmadienį, prieš pat Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį tapo tikra karšta bulve. Lietuva dar 2015-siais įsigijo 21 tokią haubicą už 58,3 mln. eurų, tačiau pilnai šis pajėgumas artilerijos batalione suformuotas tik šiemet.

Karas Ukrainoje parodė tokių haubicų vertę – ukrainiečiai keliolika jų yra sulaukę iš Vokietijos ir Nyderlandų. Ir nors jau buvo mestas šešėlis būtent dėl šios ginkluotės naudojimo jos poreikis yra akivaizdus, mat ukrainiečiai yra išsakę pageidavimus įsigyti per 100 tokių haubicų.

Lietuva yra viena nedaugelio valstybių, turinčių tokią ginkluotę ir jau pasisiūliusi ją remontuoti, bet kai Ukrainos prašymuose galiausiai nuskambėjo ir pačių haubicų perdavimo klausimas, tada ir prasidėjo sąmyšis.

🇱🇹Lithuania's military support to 🇺🇦Ukraine continues. Howitzers with battlefield injuries are on their way to Lithuania, where we will organise their repair. At the same time, our M113 armoured personnel carriers continue their journey to the battlefield in🇺🇦. Разом до перемоги! pic.twitter.com/c93xCxMdJR

— Lithuanian MOD 🇱🇹 (@Lithuanian_MoD) September 16, 2022

Ar Lietuva turėtų atiduoti tokią ginkluotę ukrainiečiams, nes jiems jos dabar labiau reikia? Ar nenukentėtų Lietuvos gynybiniai pajėgumai, o jei taip – kuo tai grėstų kariuomenei?

Gal jau sukurtas gudrus planas ir mainais jau numatyta, kuo pakeisti dovanas, ar viskas daroma gerai neapgalvojus, vien iš noro trūks-plyš padėti ukrainiečiams, būti pirmiems, pavyzdiniams prieš visą pasaulį tik su viltimi, kad Lietuvoje jau bus „kaip nors“ su kompensacija?

O galbūt tokie svarstymai iš viso tėra „makaronai“ ir „gandai“, kurie „surankioti pakampėse“ ir „jais netikslingai dalijamasi“, kaip viename komentare pažymėjo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas?

Iš pradžių neigė, dabar jau „svarstytina“

Prieš pat VGT posėdį chaoso įnešė Seimo NSGK pirmininko L. Kasčiūno komentarai, kuriais jis tikino, kad idėja perduoti PzH2000 yra svarstytina.

„Nesu tikras ar Ukraina paprašė, bet manau, kad turi pagrindo tokia informacija. Ieškome įvairiausių būdų padėti Ukrainai“, – prieš pat VGT posėdį kalbėjo L. Kasčiūnas. Kelis sykius perklaustas būtent dėl PzH2000 perdavimo, ar tai svarstytinas klausimas, jis pripažino „reikia svarstyti viską“, o Lietuva „negali sustoti, turi tęsti paramą ir todėl viską svarstyti“.

Argumentų „už“, regis, netrūksta: Ukrainai tų ginklų dabar reikia labiau, nes jie juos realiai naudoja mūšių laukuose.

#Ukraine/#Russia 🇺🇦🇷🇺:

🇺🇦#Ukrainian #PzH2000 in #Kharkiv oblast. pic.twitter.com/Zpcaxq7t10

— 𝕻𝖗𝖆𝖎𝖘𝖊 𝕿𝖍𝖊 𝕾𝖙𝖊𝖕𝖍 (@praisethesteph) September 25, 2022

„Reikia įsivertinti nacionalinį pajėgumą, tai, kad ukrainiečiai kaunasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl mūsų, pasižiūrėti, ką galime duoti, tai ir padaryti“, – teigė L. Kasčiūnas. Kita vertus, gali susidaryti įspūdis, kad pati idėja tarsi nukrito iš giedro dangaus ir iki pirmadienio nebuvo žinoma.

Dar savaitgalį viešojoje erdvėje kilus audringoms diskusijoms dėl PzH2000 perdavimo Ukrainai Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po karybos apžvalgininko Dariaus Antanaičio pasidalintu įrašu išjuokė komentarus, esą iš viso nėra net siūlymų.

„Nei tokių sprendimų, nei tokių pasiūlymų dar nėra. Kai bus, tai pasidalinsiu. O kol kas makaronai tikrąja to žodžio prasme. Tą patį sakau ir autoriui.

Nemanau, kad ekspertų tikslas yra rankioti gandus iš pakampių ir jais dalintis“, – rašė Krašto apsaugos ministras. Tačiau VGT šis klausimas „netikėtai“ atsidūrė darbotvarkėje, o neoficialios kalbos apie Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos prašymus jau kurį laiką nėra vien gandai.

Be to, L. Kasčiūno kalbos, kad „reikia svarstyti viską“ nebuvo vien teoriniai pasvarstymai, mat jis neslėpė, kad jau pagalvota ir apie kompensacijos mechanizmą.

„Labai svarbu, kad kompensacija įvyktų iš karto, kad pajėgumai būtų atstatyti, jei tai išpildoma, tai svarbus argumentas“, – pažymėjo parlamentaras.

Kaip atrodytų tokia kompensacija, iš kokios šalies ir ar tai iš viso yra įmanoma, jis nedetalizavo, tačiau priminė savo jau keltą mintį, kad NATO šalių biudžetuose atsirastų eilutė Ukrainai remti. Kol kas tokio mechanizmo nėra, tik vadinamosios Ramšteino grupės iniciatyvos.

Kita vertus NSGK vadovo mintis, jog privalo būti išlaikyta pusiausvyra tarp nacionalinių pajėgumų bei tęstinės paramos Ukrainai rodo, kad esama nemenko sąmyšio ir netgi nesusikalbėjimo dėl PzH2000, jei jau tenka viešai aiškinti, regis, elementarius dalykus.

„Tai pusiausvyros klausimas: Ukrainiečiai kaunasi, stabdo rusus, silpnina juos, atitolina nuo mūsų. Suprasdami tai, turime padėti jiems. Bet lygiai taip pat pagalba negali silpninti mūsų nacionalinio saugumo ir gynybinių pajėgumų“, – atsargiai užsiminė L. Kasčiūnas. Antra vertus realiai tai įgyvendinti ne taip jau paprasta.

Išsakė argumentus, kodėl tai klaida

Ką tai reiškia, savo įraše paaiškino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, kuris bene pirmasis viešai pasisakė prieš tokią idėją perduoti Lietuvos turimas savaeigės artilerijos sistemas Ukrainai.

„Šį postą rašyti nelengva, nes jis susijęs su Lietuvos karine parama kariaujančiai Ukrainai. Būdamas tvirtas tokios paramos rėmėjas, visgi manau, kad dėl nacionalinių saugumo interesų yra paramos ribos.

Iš patikimo šaltinio sužinojau, ir iš dar dviejų tarpusavyje nesusijusių šaltinių gavau patvirtinimą, jog prezidento vadovaujamai VGT gali būti teikiamas siūlymas pritarti keleto, galbūt penkių, savaeigių haubicų PzH-2000 perdavimui Ukrainai“, – rašė A. Matonis, feisbuke dar žinomas ir kaip Lietuvos Gynybos blogeris.

Jis priminė, kad šiuo metu Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, priklausantis „Geležinio Vilko“ brigadai, turi 16 kovinių, visiškai sukomplektuotų ir gamykloje iš pagrindų modernizuotų savaeigių haubicų ir dar vieną mokomąją, kuriai pakeitus vamzdį, per kelias valandas gali būti suteiktas kovinis statusas. Dar kelios savaeigės haubicos yra skirtos atsarginėms dalims, mat toks ir buvo sumanymas pasirašant sutartį 2015 metais.

Artilerijos pajėgumų stiprinimo projektui iš pradžių buvo skirta 58,3 mln. eurų. Iš šios sumos 16,2 mln. eurų sumokėta Vokietijai techniką – ne tik pačias haubicas, o už likusias lėšas (42,1 mln. eurų) modernizuotos haubicos, į jas sumontuota mūšio valdymo sistema, ryšių ir vadovavimo priemonės, pritaikyta karinė infrastruktūra, apmokytas personalas.

Artilerijos batalionas pernai žiemą po vertinamųjų pratybų pasiekė iš esmės pilnus operacinius pajėgumus. Haubicoms diegiama visiškai nauja vokiška ugnies valdymo sistema „Adler 3“, kurią taip pat diegia ir Vokietijos Bundeswehras.

Batalionas visiškai sukomplektuotas kvalifikuotu personalu ir aprūpintas visomis būtinomis kovinei paramai ir aprūpinimui priemonėmis – šarvuotaisiais visureigiais JLTV, vikšriniuose šarvuočiuose M-577 įrengtais ugnies valdymo centrais (UVC), sunkiasvorių krovinių didelio pravažumo vilkikais MB Zetros, didelio pravažumo aprūpinimo sunkvežimiais MB Arocs su palečių krovos sistema ir kt.

Bataliono artileristai jau įvaldė įvairias šaudymo taktikas, įskaitant ir PzH-2000 haubicos turimą MRSI (Multiple Rounds Simultaneus Impact) galimybę, kai per minutę skirtingomis trajektorijomis iššaunami šeši sviediniai smogia taikiniui vienu metu.

Praėjusią vasarą į taikinius Baltijos jūroje pirmą kartą buvo šaudoma didesniu nei įprasta, 40 km nuotoliu, naudojantis LK įsigyta tam skirta amunicija.

„Pabandysiu šaltai ir be emocijų išdėstyti argumentus, kodėl perduoti šių haubicų Ukrainai NEGALIMA (net dalies).

1. Bus suardytas VIENINTELIS kariuomenės turimas šių dienų grėsmes ir iššūkius atitinkantis paramos ugnimi pajėgumas, smarkiai sumažės Lietuvos kariuomenės atgrasymo faktorius.

2. Suardžius bataliono struktūrą, nukentės Lietuvos kariuomenės taktinio ir operacinio lygmenų gynybos planavimo galimybės.

3. Nukentės Lietuvos, kaip NATO narės, sąveikos su sąjungininkais galimybės.

4. Bus suardytas artilerijos bataliono ir brigados kovinio rengimo ciklas.

5. Nukentės karių moralė.

6. Iškils didelių kliūčių Lietuvos ir NATO narės Vokietijos gynybos bendradarbiavimui ir planams Lietuvos gynybai skirti Bundeswehro brigadą.

7. Nukentės Lietuvos ir Vokietijos gynybos sektoriaus bendradarbiavimas.

8. Bus iššvaistytos Lietuvos ir Vokietijos materialinės ir žmogiškosios investicijos perginkluojant R. Giedraičio artilerijos batalioną iki šiol mūsų kariuomenėje beprecedentės ugnies galios ginklų sistemomis“, – rašė A. Matonis.

Jis taip pat užsiminė apie keistą sutapimą, kad kai pradėjo rimčiau sklisti kalbos apie būsimam VGT posėdžiui numatytą PzH2000 perdavimo Ukrainai klausimą, KAM atstovai kaip tik lankėsi Pietų Korėjos ginkluotės parodoje ir įmonėse.

„Kuluaruose kalbama apie Pietų Korėjos siūlymus, susijusius su antrojo, Žemaitijos brigados artilerijos bataliono perginklavimu. Pietų Korėjos įmonė „Hanhwa“ gamina pažangias, tačiau PzH-2000 daugeliu kriterijų neprilygstančias savaeiges vikšrines haubicas K9, kurių įsigijo Estija ir planuoja įsigyti Lenkija ir Norvegija, be to, Lenkija jau naudoja dešimtis savaeigių haubicų „Krab“, kurių gamybai naudojamos K9 platformos“, – rašė A. Matonis.

Built by Hanwha Defense, the K9 Thunder is the world’s best-selling Self-Propelled Howitzer (SPH) with nearly 1,700 K9 variants in service with seven countries _ South Korea, Turkey, Poland, Finland, India, Norway, Estonia. https://t.co/JxgoU2SE9b pic.twitter.com/DZaj9sQyVo

— Military Leak (@militaryleakcom) September 5, 2021

Jo manymu, Pietų Korėjos haubicų įsigijimo M. Pečiulionio batalionui atrodo įdomiai ir svarstytinai, žinant, kad ketinimai pirkti prancūziškas ratines savaeiges haubicas „Caesar“ išsitęsia laike, ir ypač atsižvelgiant į faktorių, jog pasirinkta naujos kartos sustiprinta „Renault“ važiuoklė kol kas egzistuoja tik piešiniuose.

Tačiau K9 nėra paplitusi tarp NATO valstybių, jos gamybos ir aptarnavimo infrastruktūra Lenkijoje – tik užuomazgų stadijoje, atsarginės dalys nėra NATO logistikos sistemoje, o gamintojas – kitoje pasaulio pusėje.

Anot A. Matonio, nelogiška ir nerealistiška korėjietiškais pabūklais pakeisti tą PzH2000 dalį R.Giedraičio batalione, kuri teoriškai būtų perduota Ukrainai.

„Artilerijos batalionas negali egzistuoti su skirtingomis pabūklų sistemomis, skirtingu aptarnavimu ir logistika, skirtinga amunicija, skirtingomis ugnies valdymo ir balistinėmis sistemomis“, – tikino A. Matonis. Tokie skirtumai gali lemti logistinį košmarą, nesugebėjimą vykdyti užduočių.

„Mano žiniomis, aprašyti siūlymai dėl dalies PzH perdavimo Ukrainai yra kilę ne krašto apsaugos sistemoje ir prieštarauja kariuomenės vadovybės kariniam patarimui“, – intriguojančiai pažymėjo A. Matonis.

Komentarai (10)