Tai kažkas neįtikėtino ir įspūdingo: Ukrainos seržantas nuvyko į JAV – amerikiečių reakcija šokiravo ()
Spalio mėnesį aš, kaip Ukrainos veteranų fondo delegacijos narys, remiamas Nepriklausomos antikorupcijos komisijos (NAKO), turėjau progą apsilankyti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vieną dieną su kolegomis užsisakėme greito maisto gatvėje prie Kapitolijaus, buvome uniformuoti. Ir tada prie mūsų prieina afroamerikietis ir rusiškai sako: „Aš tavęs nepaliksiu, kol nenusifotografuosiu su tavimi“. Paaiškėjo, kad šis vaikinas iš Kongo studijavo Luhanske, Ukrainoje – savo namuose... Kita pasaulio pusė, milijoninis miestas, ir toks susitikimas – įsivaizduojate?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet iš tikrųjų JAV žmonės, kurie nėra mūsų tautiečiai, o tiesiog pamato mūsų ševronus (V ar Λ pavidalo ženklas heraldikoje), Ukrainos vėliavą, prieina, paspaudžia ranką, padėkoja už tarnybą ir nori kartu nusifotografuoti. Ir tai tikrai šaunu! To mums reikia išmokti.
JAV tai labai pastebima: absoliučiai visi gerbia Ukrainą. Kartais, kai kurie amerikiečiai, galbūt net labiau nei atskiri ukrainiečiai.
Tiesiog gatvėje sutikau maždaug dvylikos metų berniuką, jis pažvelgė į mane ir kareiviškai pasisveikino. Atsakydamas aš jam „daviau penkis“... O kai mūsų delegacija lankėsi Jungtinių Valstijų karo istorijos muziejuose, susipažinome su tokiu seneliu – Vietnamo veteranu. Kalbėjomės su juo, nusifotografavome, o tada jis minutei pasišalino ir grįžo su dar dviem tokiais veteranais kaip jis – vyru ir moterimi. Ir nebe mes su jais, o jie su mumis tada fotografavosi ...
Ir nors demokratų ir respublikonų nuomonė apie situaciją Ukrainoje gali skirtis, jiems reikia iš pirmų lūpų pasakyti, kas ir kaip vyksta mūsų šalyje. Kad mes giname ne tik savo, bet viso pasaulio interesus, demokratijos interesus, o be JAV paramos mums būtų šiek tiek sunkiau.
Amerikos politikams ir visuomenei reikia tai pasakyti. Ir taip pat sutelkti dėmesį į tai, jog mums nereikia jų kariuomenės pagalbos. Mūsų kariškiai ir patys gerai atlieka darbą fronte. Tačiau parama ginklais ir reikmenimis mums yra labai svarbi.
Ukrainos kariai JAV suvokiami kaip tikri didvyriai. Juk Ukraina padarė neįtikėtiną dalyką tuo metu, kai daugelis Vakarų analitikų buvo tikri, jog turėdami dešimt kartų mažesnius išteklius nei Rusijos Federacijoje, greitai viską prarasime. Taigi imk ir „atpalaiduok“ pasaulio „antrąją armiją“? Bet mes galime. Todėl amerikiečiams labai svarbu išanalizuoti mūsų patirtį.
Bet iš jų reikėtų pasimokyti reabilitacijos po karo patirties, veteranų įvedimo į civilinį gyvenimą. JAV su šia problema susidūrė grįžę amerikiečių veteranai iš Vietnamo. Po to dvidešimt metų jie plėtojo daugybę iniciatyvų įvairiose srityse. Ir galiausiai iš Irako grįžę žmonės prisitaikė daug greičiau nei grįžę po Vietnamo karo.
Dabar Amerikos visuomenėje „veteranų sistema“ veikia daug geriau nei Ukrainoje. Pavyzdžiui, bet koks didelis renginys JAV, kuriame dalyvauja daug žmonių, prasideda civilių gyventojų padėkomis Vietnamo, Irako ir Afganistano karo veteranams. Ir tai ne tik dėl „pasirodymo“. Žmonės dėkoja tikrai nuoširdžiai, su didele pagarba savo kariškiams ir gynėjams. Turėtume tai išmokti.
Aleksandras Morozovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų seržantas, verslininkas.