Švedijos ekspertas: po Ukrainos turime būti pasirengę naujam Maskvos karui (4)
Švedijos ekspertas: Rusijos krizė neišnyks ir pasibaigus karui Ukrainoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nesitikima, kad artimiausiu ar vidutiniu laikotarpiu Rusija keistųsi ir nutrauktų savo agresyvią ir neapykantą kurstančią politiką. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę, jog Maskvos politika gali trukti dešimtmečius, o ne metus, sakė Stokholmo Rytų Europos studijų centro (SCEEUS) direktorius Fredrikas Löjdquistas.
„Akivaizdu, kad tai, ką matome dabar, yra ne Ukrainos, o Rusijos krizė. Pats žiauriausias ir ryškiausias šios krizės požymis yra Rusijos karas prieš Ukrainą. Pati Rusija yra sisteminė grėsmė taisyklėmis pagrįstai tarptautinei sistemai“, – sakė Löjdquistas.
Jis pabrėžė, kad net jei šis karas staiga pasibaigtų, ši Rusijos krizė savaime neišnyks, nes yra daug didesnė už šį karą.
„Kad tai baigtųsi, Rusijai reikia kitokios vyriausybės ir kitokių lyderių. Nematau jokio realaus būdo, kaip tai galėtų įvykti artimiausiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu“, – sakė Švedijos ekspertas.
„Turime būti pasirengę pasipriešinti šiai ilgalaikei Rusijos politikai – ne mėnesius, o metus ar net dešimtmečius.“
Švedų ekspertas taip pat perspėja, kad pokyčiai istorijoje dažnai vyksta labai greitai – „dažnai esame jiems nepasiruošę, o dažnai įvyksta taip, kaip negalėjome tikėtis“.
Löjdquistas pažymi, kad anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai Vladimiras Putinas nebebus Rusijos prezidentas. Tačiau tai nereiškia, kad nauja Rusijos vyriausybė bus geresnė, mažiau agresyvi ar demokratiškesnė, nes Putiną galėtų pakeisti žmonės iš jo rato, turintys tą patį požiūrį į pasaulį ir ideologiją. Tačiau šie žmonės taip pat gali pritarti įsitikinimui, kad karas Ukrainoje kelia egzistencinę grėsmę Rusijos ateičiai, todėl Rusija būtų suinteresuota jį užbaigti.
„Nematau, kad Putinas atsitrauktų nuo Ukrainos“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad tai nereiškia, jog Rusijos režimas gali tapti mažiau totalitarinis, autoritarinis, demokratiškesnis ar pasiruošęs gerbti žmogaus teises.
Löjdquistas pabrėžia, kad nuo vasario 24 dienos niekas nepadarė daugiau dėl Ukrainos tautos, jos vienybės ir šalies valstybingumo stiprinimo nei Rusija, kuri sugebėjo suvienyti Ukrainos tautą, nepaisant to, kokia kalba jie bendrauja su artimaisiais.
„Atsižvelgiant į didžiulę karinę agresiją, kurią stebime nuo vasario mėnesio, į tai, kaip vyksta šis karas – kankinimais ir žudymais, trėmimais, vaikų trėmimais – ukrainiečiai puikiai supranta, kad jie gina ne tik savo šalį, bet ir kovoja už išlikimą. Jie žino, kas vyksta su žmonėmis okupuotose teritorijose“, – sakė ekspertas.
Jis atmetė galimybę ukrainiečiams visa tai užmiršti, kad susitaikytų su rusais.
Löjdquistas sakė, jog pagrindinė sąlyga tam, kad Rusija tam tikru momentu taptų normalia šalimi, kad šalis gerbtų tarptautinę teisę ir savo įsipareigojimus bei laikytųsi demokratijos ir žmogaus teisių principų, yra politikų ir gyventojų savo praeities peržiūra.
„Jie turi daug ką nuveikti – pradedant komunistine ir stalinistine totalitarine praeitimi ir imperialistine kolonijine Rusijos vadovaujamos Sovietų Sąjungos prigimtimi. Tačiau reikia pradėti nuo šio karo, kuris remiasi Putino teiginiais, kad nėra ukrainiečių tautos – daugelis tarptautinių ekspertų teigia, kad tai genocidinio pobūdžio karas, nukreiptas būtent prieš ukrainiečių tautą, nes jie yra ukrainiečiai“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, tarptautinė bendruomenė turi reikalauti iš Rusijos ir kai kurių piliečių atsakomybės už karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir visus kitus karo metu padarytus neteisėtus veiksmus.
„Mums labai svarbu bendrauti su Rusijos gyventojais ir reikalauti jų atsakomybės. Paaiškinti jiems, kodėl laikome juos atsakingais už tai, ką daro, o ne už tai, kas jie yra. Mes nesame prieš Rusiją ar rusus vien todėl, kad jie yra rusai“, – aiškino Löjdquistas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina šiuo metu yra „istorijos variklis“. Istorija, anot jo, vystosi šios šalies įtakoje.
„Jei pažvelgsime į daugiau teigiamų pusių, Ukraina ir Moldova oficialiai yra ES kandidatės. Gruzija gaus šį statusą, jei įvykdys kelis kriterijus. Mes kuriame didesnę ir ekspansyvesnę Europą, o Ukraina greičiausiai prie jos prisijungs pirma“, – sakė jis.
