[Žinios trumpai] Į karą turi stoti ​​KSSO: „Buvo įsiveržta į mūsų teritorijas“  (1)

Televizijos ir radijo laidų vedėjas, garsus Putino draugas propagandistas Vladimiras Solovjovas išreiškė abejones, ar tikrai reikia remti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) egzistavimą, jei joje tariamai galioja dvigubi standartai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot jo, dabar tai, kad Ukrainos pajėgos pateko į tariamai Rusijos aneksuotas teritorijas, yra aktuali problema.

„Buvo įsiveržta į mūsų teritorijas – Zaporižę, Luhanską, Chersono sritį. Kur yra KSSO? Kyla klausimas dėl kai kurių organizacijų egzistavimo prasmės. Jei jiems to reikia - prašom, o kai mums ko nors reikia, jiems nereikia“, - šaukė Solovjovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu pasikalbėjo apie pasirengimą KSSO Kolektyvinio saugumo tarybos sesijai, kuri įvyks lapkričio 23 dieną Jerevane. Mažai tikėtina, kad KSSO priims kažkokį prieš Ukrainą nukreiptą sprendimą. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas.

Analitikai teigia, kad skelbdamas Chersono, Zaporižės, Donecko ir Luhansko sričių aneksiją Putinas pats save įsivarė į kampą. Tas pompastiškas paskelbimas su švente Maskvoje buvo skirtas nors kokiai nors pergalei paskelbti ir, galbūt, padidinti grasinimus Ukrainai - juk Rusijos teritorija yra ginama branduoliniais ginklais. Tačiau tuo pačiu Putinas sukūrė didžiulę kliūtį savo pasitraukimui iš konflikto. Ukraina nesutiks derėtis, jei Rusija nepasitrauks bent jau mažų mažiausiai iki vasario 23-iosios sienų, bet Rusijai tai netinka, nes tai Putino Rusijoje būtų tarsi Rusijos teritorijų atsisakymas.

(47)
(3)
(44)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: