Vokietijos griežtas „ne“ sukėlė didžiulę sumaištį – ambicingas Lenkijos planas sulaukė didžiulio pasipriešinimo: gresia skandalas ()
Priešraketinė sistema, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, turėtų atitekti Ukrainai, sakė Varšuva, kylant susirūpinimui, kad toks žingsnis reikš NATO įsitraukimo į karą Rytų Europoje eskalavimą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiti mano, kad Lenkijos vyriausybės atkirtis buvo klaida.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, be oro gynybos sistemų „Patriot“, pasiūlė Lenkijai naikintuvus „Eurofighter“. Lenkijos ekspremjeras ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovas Jaroslavas Kačinskis, nors ir laiko šią idėją įdomia, teigė, kad oro gynybos sistema būtų geriau aprūpinti Ukrainą, nes tai būtų naudinga Lenkijos ir Ukrainos.
Netikėtą Lenkijos reakciją į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Kijevas, desperatiškai stengęsis apsaugoti savo oro erdvę, nes besitęsiančios Rusijos raketų atakos nutraukė elektros tiekimą visoje šalyje.
Tačiau Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pabrėžė, kad dėl NATO gynybos sistemų naudojimo už jos teritorijos ribų turi susitarti visos valstybės narės.
„Mums svarbu, kad Lenkija galėtų pasikliauti sąjungininkėmis, kurios palaikytų viena kitą, net ir sunkiais laikais, o ypač Lenkija savo atviroje padėtyje“, – žurnalistams Berlyne sakė Lambrecht.
„Todėl siūlėme paremti oro policiją ir „Patriot“, tačiau šie „Patriot“ yra integruotos NATO oro gynybos dalis, tai yra, jie skirti NATO teritorijai“, – sakė ministrė.
„Jei jie naudojami už NATO erdvės ribų, tai turi būti iš anksto susitarta su NATO ir su sąjungininkais“.
Lenkijoje populistinės valdančiosios partijos PiS kritikai apkaltino ją paaukojus šalies saugumą šalia vykstant karui Ukrainoje dėl vidaus politinės kovos, kurioje antivokiškos nuotaikos išnaudojamos siekiant trumpalaikės naudos.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ naująjį Lenkijos vadovų pasiūlymą pavadino „šokiruojančiu“, teigdamas, kad dėl to reikės siųsti sistemą valdančius vokiečių karius į Ukrainą.
„Tai savo ruožtu įtrauktų NATO į tiesioginį susirėmimą su Rusija, ko Aljansas stengėsi išvengti nuo pat pradžių“, – rašė redaktoriaus pavaduotojas Michalas Szuldrzynskis.
„Šis pasiūlymas turi įtakos Lenkijos patikimumui ir, kas blogiausia, jos saugumui. Vokiečiai gauna aiškų signalą, kad mes nenorime jų pagalbos, todėl Lenkijos dangaus gynybinis potencialas bus mažesnis“, - teigia Szuldrzynskis.
„Blogiausiame kare Europoje nuo 1945 m. tai yra nedovanotina klaida“.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos padėjėjas sakė, kad su prezidentu nebuvo konsultuojamasi dėl šio sprendimo. Prezidentas yra aukščiausiasis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas ir gali turėti įtakos nacionalinio saugumo klausimais.
Duda mano, kad jei raketas suteiks Vokietija, nepaisant to, kur jos yra, jos visų pirma turėtų apsaugoti Lenkijos teritoriją ir lenkus, sakė Dudos štabo viršininkas Pawelas Szrotas.
Partija PiS, kurios ateinantį rudenį laukia rinkimai, o jos populiarumas sumažėjo dėl 18 % infliacijos, aktyviai skleidžia antivokiškus pranešimus, kurie ilgą laiką buvo pagrindinė partijos kampanijos retorika.
Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis taip pat bandė susieti savo šalies oponentus, ypač Donaldą Tuską, buvusį ES lyderį, su Vokietija, sakydamas, kad jei Tusko partija kitais metais laimės, Lenkija atsidurs „po vokiečių batais“.
Kai Vokietija neseniai pasiūlė Varšuvai „Eurofighter“ lėktuvus ir „Patriot“ oro gynybos raketų baterijas, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių sakė, kad tai pasiūlymas, kurį priims „su pasitenkinimu“.
Toks pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai lapkričio 15 d. Lenkijoje netoli sienos su Ukraina nukrito akivaizdžiai pasiklydęs Ukrainos gynybos sviedinys, žuvo du vyrai.
Tačiau Lenkijos melodija pasikeitė po to, kai Kaczynskis trečiadienį davė interviu valstybinei naujienų agentūrai PAP, sakydamas, kad pasiūlymas yra „įdomus“, tačiau „Lenkijos saugumui būtų geriausia, jei Vokietija perduotų įrangą ukrainiečiams“.
Nuo tada tiek Blaszczakas, tiek premjeras Mateuszas Morawieckis kartojo galingiausio šalies lyderio Kaczynskio poziciją.
Antivokiškų jausmų panaudojimas jau seniai buvo politinė strategija laimėti balsų Lenkijoje. Vyresni lenkai vis dar patiria traumą dėl žiaurumų, kuriuos Vokietija Lenkijai padarė per Antrąjį pasaulinį karą.
Vykstant rinkimų kampanijai Lenkija reikalauja 1,25 trilijono eurų karo reparacijų iš Vokietijos – Berlynas sako, kad nemokės.
Kaczynskis taip pat kaltina Vokietiją remiant ES pastangas apginti teisinę valstybę Lenkijoje ir panaikinti teismų sistemos pokyčius, sulaikant finansavimą.
Tuo tarpu Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naujų įtampų. Lenkija ilgą laiką kritikavo Vokietijos susitarimus dėl dujų su Rusija ir taip pat kritikavo Berlyno pradinį dvejonę apginkluoti Ukrainą.
Lenkijoje kai kurie kritikai atkreipė dėmesį, kad vyriausybė ne tik atsisako didesnės karinės apsaugos, bet ir atsuka nugarą kritiniam ES finansavimui – milijardams eurų, kuriuos sulaikė vyriausybė atsisakius laikytis ES gairių dėl teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo.
Marcinas Kierwinskis iš opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ sakė, kad Kaczynskis „išprotėjo“, nes „atmetė“ raketas „Patriot“ ir ES finansavimą „karo ir krizės metu“.
Vasario 24 d. Rusijai įvykus plataus masto invazijai į Ukrainą, NATO sustiprino gynybą savo rytiniame flange, įskaitant Lenkiją, o Varšuva stengėsi sustiprinti pačios šalies kariuomenę, pirkdama masinius ginkluotės pirkimus.
NATO dislokavo JAV „Patriot“ baterijas Lenkijoje ir Vokietijos „Patriot“ baterijas Slovakijoje, taip pat prancūzų lygiavertę sistemą Rumunijoje.
NATO politika nėra tiesiogiai įsitraukti į karą ir dislokuoti baterijas tik siekiant apsaugoti šalis nares.
