Šešiavamzdė pabaisa, praminta „Padaru“ – M50 „Ontos“: JAV armija nekentė, jūrų pėstininkai mylėjo, o priešai bijojo (Foto, Video) ()
Kol TV žinių operatoriai filmavo Hue mūšį 1968 m. Tet puolimo metu, Vietnamo kare, retkarčiais kadruose pasirodydavo keletas mažų, keistai atrodančių šarvuočių, šaudančių į priešo kontroliuojamus pastatus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie nepanašūs į tradicinius tankus ir judėjo daug greičiau. Jie neturėjo bokštelio ar vieno didelio pabūklo, buvo tik maždaug 2 m aukščio, 2,5 m pločio ir 4 m ilgio.
Transporto priemonės buvo tankų naikintojai M50 „Ontos“. Kūrimo metu JAV Kariuomenės apleistas „Ontos“ 1956 m. buvo priimtas į JAV jūrų pėstininkų korpusą.
Nepaisant netradicinės išvaizdos, Vietnamo karo metu jis buvo svarbi korpuso šarvuotųjų pajėgų dalis.
Lengvas, oru gabenamas tankų naikintojas
M50 kūrimas prasidėjo 1950 m. kaip bendras armijos ir jūrų pėstininkų korpuso projektas. Idėja buvo sukurti lengvąjį tankų naikintoją, kurį būtų galima gabenti oru ir greitai dislokuoti kariuomenei remti prieš priešo šarvuotąją jėgą.
Kad būtų galima gabenti lėktuvu, jis turėjo sverti tik apie 10 tonų. Rezultatas buvo toks savotiškas modelis, kad jam buvo suteiktas pavadinimas „Ontos“, kuris iš graikų kalbos apytiksliai verčiamas kaip „daiktas arba padaras“ (thing).
Tai buvo maža vikšrinė transporto priemonė be bokštelio ir nuožulnių šarvų. Tradicinis pabūklas buvo per daug galingas, kad transporto priemonės pakaba ir korpusas galėtų susidoroti su šaudymu, todėl jis buvo pakeistas šešiais M40A1C 105 mm beatatrankiniais pabūklais (oficialiai pažymėti 106 mm, kad būtų išvengta painiavos su kitu beatatrankiniu šautuvu), kuriais buvo galima šaudyti elektroniniu būdu iš transporto priemonės vidaus.
A wounded Marine is tended to by a corpsman as a M50 Ontos light armored tracked anti-tank vehicle passes by.Hue, South Vietnam. Feb 23rd 1968 pic.twitter.com/mAc1iVxWaB
— Indochina Wars (@Indochina_War) May 31, 2022
„Ontos“ galėjo šaudyti iš savo šautuvų po vieną, poromis arba visais iš karto, o pagrindinius ginklus buvo galima nuleisti 10 laipsnių, pakelti 20 laipsnių arba pasukti 40 laipsnių į kairę arba dešinę. Keturi beatatrankiniai šautuvai buvo sumontuoti su .50 kalibro M8C šautuvais, kurie šaudė į taikinius ryškiais trasuojančiais šoviniais, kad būtų užtikrintas tinkamas šaudymas.
Pamačiusi, kaip „Ontos“ atrodo bandymu metu, armija jį visiškai atmetė.
Armija manė, kad jis per mažas trijų žmonių įgulai, kad jo šarvai buvo per ploni (jie dažniausiai nesugebėjo sustabdyti nieko didesnio nei .50 kalibro šovinių). Paskutinis vinis į karstą buvo, tai kad „Ontos“ buvo užtaisomas rankiniu būdu, užtaisytojui išlipant iš transporto priemonės.
Armija atšaukė savo užsakymus ir vietoj to pasirinko M56 „Scorpion“. Tačiau jūrų pėstininkai pasiliko neįprastą mašiną ir užsakė 297 jos vienetus.
Puikus palaikant ugnį
Pirmasis M50 buvo dislokuotas Libane per 1958 m. krizę.
Pirmosios jo pergalės prieš priešo šarvuotą techniką įvyko per JAV įsikišimą į Dominikos Respublikos pilietinį karą 1965 m., kai jis sunaikino prancūzų pagamintą lengvąjį tanką AMX-13 ir Švedijoje pagamintą lengvąjį tanką L-60.
Bet tik Vietname M50 patyrė tikrą mūšį. Kadangi jis buvo lengvesnis už tanką, jis gana lengvai galėjo kirsti džiungles ir jį galėjo gabenti sraigtasparniai CH-53 „Sea Stallion“.
The M50 Ontos was really something else pic.twitter.com/y5wU6CIXrS
— pervitin (@BalkanBallbustr) June 8, 2018
Šiaurės Vietnamo armija ir Vietkongas beveik neturėjo savo šarvuots technikos, tačiau „Ontos“ buvo puiki ugnies palaikymo mašina. Jis šaudė į fiksuotas pozicijas didelio sprogumo užtaisus ir „avilinius“ priešpėstinius šovinius, kuriuose buvo tūkstančiai aštrių plieninių sviedinių, žudančių priešo kariuomenę.
M50 greitai įgijo statinės gynybos darbinio arkliuko reputaciją. Tačiau 1968 metais jie buvo išsiųsti į puolimą.
Šiaurės Vietnamo armijos ir Vietkongo pajėgos per Tet puolimą įsiskverbė į Pietų Vietnamo miestus ir jas buvo sunku iš ten iškrapštyti. Tam buvo pasitelktas „Ontos“.
Tai pasirodė esanti puiki miesto kovinė transporto priemonė. Beatatrankiniai pabūklai 300-500 metrų atstumu galėjo išmušti skyles pastatuose, kad savi pėstininkai galėtų per kelias sekundes patekti į fiksuotą priešo poziciją ir sunaikinti ją.
Jo greitis ir manevringumas reiškė, kad jis galėjo vykdyti „shoot and scoot“ atakas – greitai atvykti, šaudyti, o paskui pasitraukti į saugią vietą, kad galėtų pasikrauti šoviniais.
Trūkumai
Tačiau M50 turėjo neabejotinų trūkumų.
Jis galėjo būti užtaisomas tik 24 šoviniais, daug mažiau nei dauguma kitų tankų. Stovėti už M50, kai jis šaudė beatatrankiais pabūklais, taip pat buvo labai pavojingas dėl jų smūginės bangos atgal.
Didžiausia jo problema buvo ploni šarvai, ypač dugne. Prieštankinės minos, kurias puikiai panaudojo Vietkongo kariai, lengvai perskrosdavo M50.
Nepadėjo ir amunicijos saugyklos sąranka, kai transporto priemonės apačioje po galinėmis durelėmis buvo įdėti atsarginiai sviediniai. Buvo didelė antrinių sprogimų rizika užvažiavus ant minos arba pataikius raketinėms granatoms.
M50 Ontos on Chu Lai beach shortly after descending from the landing crafts aboard the USS Thomaston, 1965. pic.twitter.com/Z5c3e0YAdY
— War History Online (@WarHistoryOL) December 26, 2017
Ankštas interjeras kartu su nuolatine priešo ugnimi taip pat veikė įgulas, kurios vis tiek turėjo išeiti, kad užsitaisytų.
Jūrų pėstininkų ribotas M50 užsakymas taip pat reiškė, kad mažėjant atsarginėms dalims jūrų pėstininkai turėjo kai kuriuos kanibalizuoti (išimti dalis ir perdėti į kitus), kad kiti liktų toliau kovoti.
Iki 1970 m. M50 naudojimas buvo nutrauktas. Likusieji buvo išsiųsti namo, kur dauguma buvo išmesti į metalo laužą.
