Kokias baisiausias raketas turi Rusija ir kodėl jų neįveikia net NASAMS (Video) ()
Svarbi apžvalga, siekiant susiorientuoti Ukrainos oro gynybos galimybėse numušti įvairias raketas: nuo Kh-101 ir „Kalibr“ iki Kh-22 ir raketų „Iskander“ arba S-300.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po dar vienos Rusijos raketos atakos, kai Ukrainos kariai numušė 65 % raketų, tačiau tarp jų buvo ir tokių, kurių buvo tiesiog neįmanoma perimti, vėl kilo klausimų banga apie Ukrainos oro gynybos darbą.
Deja, dėl oro gynybos sistemos sudėtingumo paprastam piliečiui karts nuo karto atsiranda spėlionių, prielaidų ir hipotezių. Be to, kai kurioms ginklų rūšims priskiriamos realybės neatitinkančios galimybės. Kartais tai grindžiama priešlėktuvinės gynybos sistemų taktinių ir techninių charakteristikų perdėjimu.
Pradėkime nuo pagrindinių terminų. Pirma, yra įvairių tipų taikinių: aerodinaminių ir balistinių. Aerodinamika – tai lėktuvai, sraigtasparniai, dronai ir sparnuotosios raketos. Balistiniai – raketos, skrendančios balistine trajektorija. Antra, yra skirtumas tarp smūgio į taikinį ir sunaikinimo. Tai susideda iš to, kad taikinys gavo smūgį, bet nebuvo sunaikintas.
Dabar apie Ukrainos oro gynybos priemones. Reikia suvokti, kad dabar ukrainiečiai remiasi sovietiniais modeliais, kurių amžiaus vidurkis gerokai viršija 30 metų. Turimi Vakarų SAM NASAMS ir IRIS-T matuojami vienetais, o tai, kad net kelių tokių kompleksų atsiradimas jau turėjo kokybinį poveikį Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tik parodo astronominį skirtumą tarp šiuolaikinių Vakarų SAM ir sovietinių kompleksų.
Ir kaip ne kartą pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė, nė viena iš ginkluotųjų pajėgų turimų priešlėktuvinių raketų sistemų neturi galimybės sunaikinti balistinių taikinių. Pagrindinė problema naikinant balistinius taikinius yra ta, kad tam reikia turėti specialias raketas – kinetinius gaudytuvus.
Kodėl taip: įprastinė priešlėktuvinė raketa turėtų sunaikinti taikinį skeveldromis. Jei ji pataikys į aerodinaminį taikinį, labai tikėtina, kad bus pažeisti kritiniai mazgai. Jei variklis, degalų sistema ar valdymo sistema bus pažeista, taikinys nukris.
Tačiau balistinės raketos atveju jos sugadinimas skeveldromis nesukelia jos sunaikinimo ore. Joje esantis variklis ir toliau veikia, o valdymo sistema rezultatui faktiškai įtakos neturi, nes ši raketa jau krenta į taikinį. Ir daro tai 80-90 laipsnių kampu. Tai yra, tiesiog veikia gravitacija, kurios dėka balistinė raketa jau krenta.
Todėl reikalingi kinetiniai priešraketinės gynybos sistemų gaudytojai, kurie tiesiog trenkia į balistines raketas beprotišku artėjančiu greičiu, kuris matuojamas keliais km/s. Dėl susidūrimo energijos balistinė raketa sunaikinama, o svarbiausia – jos kovinė galvutė tebėra ore.
Balistinių raketų perėmimo užduotis taip pat reikalauja žymiai didesnio oro gynybos sistemos reagavimo greičio – sumažinant perėmimo taško apskaičiavimo laiką, kuriam taip pat būtina tiksliai apskaičiuoti taikinio skrydžio trajektoriją. Nes iš tikrųjų užduotis yra sunaikinti „kulką kulka“, bet iš tikrųjų dar didesniu greičiu.
Tai yra, tokie kompleksai kaip NASAMS, IRIST-T, „Buk“, S-300P, S-125, „Wasp“, „Strila-10“, „Tor“ ir kiti negali sunaikinti balistinių raketų ir raketų, skrendančių pagal balistinę trajektoriją. Teoriškai, jei pasiseks, šios sistemos gali joms smogti, tačiau tai negarantuoja jų sunaikinimo ore. Tai yra, jokie parametrai dėl maksimalaus taikinio greičio nėra svarbūs, nes pagrindinė sąlyga yra raketos sunaikinimas ore, o ne jos sugadinimas skeveldromis.
Kalbant apie Kh-22 raketą. Kreiserinį skrydį ji pasiekia iki 22,5 km aukštyje 3,5–4 macho (iki 4900 km/h) greičiu. Maždaug 60 km atstumu nuo tikslinės zonos jos trajektorijos kampas siekia iki 60 laipsnių, o tikslinėje zonoje jos greitis yra 2 machai (2500 km/h).
Pataikius į šios raketos variklį skeveldromis nieko nepakeisi, jis jau neveikia, kaip ir kuro sistema. Žala nepataisoma – taip pat todėl, kad šių atakų taikinys yra tiesiog pats miestas. O paklaidos padidėjimas net keliais kilometrais esminio skirtumo nedaro.
Kodėl Kh-22 turi tokias savybes – ši raketa buvo pagaminta SSRS, siekiant sunaikinti lėktuvnešių grupes.
Be to, netgi buvo sukurta speciali versija su tik inercine valdymo sistema. Todėl, norint sunaikinti lėktuvnešių grupę, vienu metu teko paleisti 8-16 raketų su branduolinėmis galvutėmis. Beje, šią raketą taip pat buvo planuojama panaudoti atakoms prieš SSRS miestus, o pagrindinis taikinio tipas buvo „pramoniniai pastatai“.
Lentelėje – kurios pagrindinės oro gynybos sistemos gali sunaikinti kokius taikinius:
