„Politico“ iš Vakarų skelbia neramią žinią Ukrainai. Vakarai nėra tam pasirengę ()
Europos diplomatų teigimu, nepaisant daug mėnesių trukusių derybų, Šiaurės Atlanto aljansas vis dar neturi vienos nuomonės, kaip reaguoti į Ukrainos prašymą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarai nėra pasiruošę suteikti Ukrainai saugumo garantijų, kurių ji nori užtikrinant ilgalaikį jos išlikimą. Apie tai rašo „Politico“ savo straipsnyje.
Pasak penkių Europos diplomatų, nepaisant ilgų pokalbių šia tema, Vakarai vis dar aiškiai nežino, kaip reaguoti į Ukrainos prašymą. Diplomatai teigia, kad klausimai dėl Vakarų garantijų Ukrainai ir jos stojimo į NATO lieka atviri, o iki susitikimo Vilniuje svarbiausiame NATO viršūnių susitikime liko 5 savaitės.
Ukraina nustatė viršūnių susitikimo terminą, reikalaudama, kad sąjungininkai susitikime prisiimtų aiškius įsipareigojimus dėl Ukrainos priėmimo į NATO ir saugumo garantijų.
„Ukraina yra daugiausiai patirties pasaulyje turinti šalis, kai iš NATO išgirsta „ne“. Mums reikia aiškumo, kad Ukrainos narystė NATO yra neišvengiama ir nebus kažkoks derybinis dalykas“, – apgailestavo Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijos reikalams Olga Stefanišina.
Taigi, Kijevo šalininkai susiduria su nepatogia realybe: daugelis šiuo metu nenori pateikti Ukrainai konkretaus įstojimo į NATO grafiko. Tačiau jie taip pat nenori palikti ukrainiečių nusivylusių ar pažeidžiamų dėl kitos invazijos.
Dėl to nemažai Vakarų Europos lyderių vis dažniau atsisako saugumo garantijų ir dėl narystės siūlo optimistiškesnes formuluotes.
Pasirinkimų spektras
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaikė „kažką per vidurį tarp Izraelio stiliaus saugumo garantijų ir visateisės narystės NATO“, nurodydamas sąjungininkų ilgus metus teikiamą karinę pagalbą Izraeliui. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas pridūrė savo neaiškų įsipareigojimą, sakydamas, kad sąjungininkai „nori užtikrinti, kad Ukrainai būtų taikomos ilgalaikės saugumo priemonės“.
Tačiau dabartiniai ir buvę pareigūnai teigia, kad nėra vieningos nuomonės dėl garantijų – nei dėl to, ką jos reikš ar koks formatas galėtų būti naudojamas.
„Viename spektro gale yra visateisė narystė NATO. Ši galimybė turi geležinę 5 straipsnio garantiją – užpuolimas prieš vieną sąjungininką laikomas puolimu prieš visas sąjungininkes. Kitame spektro gale yra tai, kas gali būti laikoma „popierinėmis garantijomis“, kaip 1994 m. Budapešto memorandumas, kuriuo Ukrainai buvo suteikta garantija iš Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos“, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Kamilas Grandas.
Jis sakė, kad tarp jų yra daug „variantų“ – nuo dvišalių sutarčių iki faktinių politinių įsipareigojimų, o iššūkis yra rasti tinkamą.
Vienas iš pateiktų pasiūlymų yra vadinamoji Kijevo saugumo sutartis – koncepciją, kurią parengė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras kartu su buvusiu NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu. Pagal ją pagrindinė sąjungininkų grupė daugelį metų prisiims privalomus įsipareigojimus stiprinti Ukrainos gynybą.
„Tačiau pareigūnai sako, kad kai politikai dabar kalba apie „garantijas“ ir „užtikrinimus“, iš tikrųjų jie kalba apie pažadus ir toliau tiekti ginklus ir vykdyti mokymus, o ne apie konkrečius pažadus ginti Ukrainą“, – rašoma leidinyje.
Kai kuriems pareigūnams diskusijos dėl saugumo garantijų atitraukia dėmesį nuo vienos garantijos, kuri, jų teigimu, tikrai svarbi – galimos narystės NATO.
„Ar kuri nors šalis rimtai svarsto galimybę suteikti Ukrainai realias dvišales saugumo garantijas? Prasmę garantuoja tik 5 straipsnis“, – sakė pirmasis diplomatas iš Rytų Europos.
Šis diplomatas tvirtino, kad ilgalaikis ginklų tiekimas „nėra saugumo garantija“.
