Gali sugriauti pasaulinę ekonomiką. Karo Izraelyje grėsmės ()
Pasaulis skirtingai reagavo į karą Izraelyje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį savaitgalį palestiniečių grupuotės „Hamas“ netikėtas išpuolis prieš Izraelį vėl paskatino JAV sugriežtinti Iranui sankcijas ir bandė sužlugdyti pastangas normalizuoti Izraelio ir Saudo Arabijos santykius. Be to, tai gali paskatinti konflikto tarp izraeliečių ir jų kaimynų plėtrą. Bet kuris iš šių veiksnių gali kelti grėsmę degalų kainoms.
Apie tai rašo „Politico“.
Kaip pažymima leidinyje, pasaulinėms energijos rinkoms vėl iškilo grėsmė.
„Sekmadienio vakarą, spalio 7 d., rinkose atnaujinus prekybą kainos pradėjo kilti, o pasaulinis lyginamasis indeksas pakilo 5 procentais iki beveik 89 USD už barelį iškart po 21.30 val. Iki pirmadienio 9.00 val. kaina nukrito žemiau 88 USD“, – sakoma žinutėje.
Ekonomikos suirutė ir karas dar labiau apsunkina prezidento Joe Bideno iššūkius, nežinia ar jis bus perrinktas kitais metais, tvyrant susirūpinimui dėl infliacijos tuo metu, kai JAV sąjungininkės, tokios šalys kaip Vokietija, susiduria su populistiniu nepasitenkinimu, iš dalies susijusiu su energijos sąnaudomis.
„J. Bidenas iš karto sulaukė demokratų ir respublikonų raginimų padidinti Iranui, pagrindiniam teroristų rėmėjui, sankcijas, ribojančias naftos eksportą“, – rašo laikraštis.
Pasaulinis naftos tiekimas jau buvo sutrikdytas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir su tuo susijusių Vakarų sankcijų naftos eksportui iš Maskvos. Šios kainos praėjusią savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau daugelis analitikų ruošiasi staigiam kilimui artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
„Tikėtina, kad kainos kils ne tiek dėl to, kad konfliktas dabar paveiks bet kokį naftos tiekimą, bet dėl susirūpinimo, jog konfliktas gali pritraukti kitų žaidėjų, pavyzdžiui, Iraną, kuris remia „Hamas“, – sakė Andy Lipow, energetikos konsultantų įmonės „Lipow Oil“ bendradarbis.
Iranas pernai buvo aštuntas pagal dydį naftos gamintojas pasaulyje, rugpjūtį eksportavęs apie 2 mln. barelių per dieną, nepaisant sankcijų, kuriomis siekiama priversti Teheraną atsisakyti savo branduolinių ambicijų.
Energetikos analitikai teigia, kad bendrovė tapo gudresnė vengdama prekybos sankcijų, naudodama gabenimą iš laivo į laivą, kad padėtų į Kiniją perkelti vis didesnius naftos kiekius su nuolaida.
„Šios atakos sustiprina agresyvesnės JAV ir Irano politikos poreikį, kuri veiksmingiau badytų režimą ir jo išteklius“, – šeštadienį sakė Senato Užsienio santykių komiteto vyriausiasis respublikonas senatorius Jimas Rischas iš Aidaho.
Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sekmadienį sakė, kad J. Bidenas bando pažaboti blogą Irano elgesį.
„Įvedėme sankcijas Iranui už „Hamas“ ir kitų teroristinių organizacijų rėmimą. Tai tęsis, patikėkite manimi“, - pabrėžė pareigūnas.
Kai kurie energetikos pramonės analitikai tikisi, kad J. Bidenas iš tiesų sustiprins sankcijų vykdymą, o tai gali padidinti pasaulines naftos kainas virš simbolinės 100 USD už barelį ribos.
Pastebėkime, jog pasaulis skirtingai reagavo į karą Izraelyje. Jei Ukraina ir Europos Sąjunga reiškia užuojautą Izraeliui, o JAV žada paramą, Iranas atvirai remia užpuolikus, o Rusija atsako dar viena propagandos porcija.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino pasaulio lyderius pripažinti „Hamas“ teroristine organizacija.
Pentagonas paragino JAV Kongresą apsispręsti dėl papildomo finansavimo, kad kariuomenė galėtų užtikrinti amunicijos Ukrainai ir Izraeliui gamybą ir pirkimą.
