Lygiai prieš metus JAV kariai Pakistane nukovė ieškomiausią pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną. Itin slaptoje operacijoje tąkart dalyvavo kelios dešimtys specialiųjų pajėgų karių ir vienas šuo. Šiuo metu belgų aviganis (malinua) Kairas yra bene garsiausias savo padermėje. Tačiau ištikimi ir lengvai dresuojami keturkojai yra grėsmingas daugelio šalių kariuomenių ginklas.

Šunys buvo pirmieji žmogaus prijaukinti gyvūnai, nepamainomi ne tik medžioklėje, bet ir kare. Daugelyje seniausių istorinių šaltinių galima rasti užuominų apie tai, kad armijas visur lydėdavo ištikimi keturkojai. Šunys-kovotojai pasižymėjo ir Maratone, ir Termopiluose, ir Aženkūre, kur Anglijos lankininkai 1415 metais iškovojo istorinę pergalę prieš prancūzų riterius.

Pirmojo pasaulinio karo metais žuvo apie milijoną šunų, kuriuos kariaujančios šalys dažniausiai naudojo svarbioms žinutėms perduoti. Per Antrąjį pasaulinį karą sovietų Raudonoji armija naudojo sprogmenimis apkaišytus šunis vokiečių tankams sprogdinti, o JAV kariuomenės keturkojai atliko svarbų vaidmenį „šokinėjime per salas“, kai amerikiečiams teko vieną po kitos atkariauti Japonijos užgrobtas Ramiojo vandenyno salas.

Kaip primena JAV leidinys „Foreign Policy“, visame pasaulyje šunys iki šiol lydi elitinių pajėgų karius į pavojingiausias misijas, padeda susekti ir sulaikyti priešininkus, stengiasi aptikti paslėptus sprogmenis ar tiesiog gelbsti gyvybes.

Ekipuotei – 30 tūkst. JAV dolerių

Teigiama, kad šunys JAV kariuomenėje pirmą kartą pasirodė XIX amžiaus viduryje. Jų prireikė kovoje su seminolų genties indėnais, gyvenusiais drėgnuose Floridos miškuose. Šiandien vien Afganistane dislokuota beveik 3 tūkst. kariuomenės šunų. Vienas jų, belgų aviganis Kairas, lygiai prieš metus dalyvavo ieškomiausio teroristo O. bin Ladeno likvidavimo operacijoje.

Kaip ir kiti atakos grupės nariai, Kairas į slaptos O. bin Ladeno rezidencijos kiemą Pakistane nusileido iš sraigtasparnio. Operacijos rengėjai įvertino tai, kad šunys, lyginant su žmonėmis, turi vieną labai didelį pranašumą: labai gerą uoslę, padedančią jiems aptikti nematomus daiktus, tokius kaip sprogstamosios ar narkotinės medžiagos. Jie taip pat gali lemiamą akimirką nukreipti priešininko dėmesį nuo tikrojo pavojaus, kurį kelia žmonių valdomi šaunamieji ginklai.

Pasibaigus operacijai, kurios detales iki šiol gaubia paslaptis, Kairas sulaukė ypatingo dėmesio. Keturkojis netgi buvo pakviestas apsilankyti Baltuosiuose rūmuose, kur jį kartu su kitais „ruoniais“, sumedžiojusiais O. bin Ladeną, priėmė JAV prezidentas Barackas Obama.

Šiandien šunys JAV kariuomenėje nebėra vien paprasti „instrumentai“, kaip jie anksčiau buvo vadinami oficialiuose dokumentuose. Į mūšio lauką keturkojai vis dažniau eina apsiginklavę specialiais apsauginiais akiniais, kūno šarvais, dujokaukėmis, GPS siųstuvais ir vaizdo kameromis. Skelbiama, kad vien Kairo ekipuotė JAV mokesčių mokėtojams kainavo apie 30 tūkst. dolerių.

Šunų taip pat nebepalieka mūšio lauke, kaip nutiko Vietname, kai iš šios šalies pasitraukė JAV kariuomenė. Kaip ir žmonės, šunys „išeina į pensiją“ ir dažniausiai apsigyvena kartu su savo vedliais.

Britiška prabanga

Britų karališkoji armija oficialiai pradėjo naudoti keturkojus karinėse operacijose dar 1942 metais, kai šaliai grėsė pralaimėjimas kovojant su hitlerine Vokietija. 2010 metų pavasarį Didžiojoje Britanijoje buvo įkurtas 1-asis kariuomenės tarnybinių šunų pulkas, kurį sudaro „284 kareiviai ir karininkai bei maždaug 200 kariuomenės darbinių šunų“. Neįprasto dalinio nariai dalyvavo operacijose Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Irake, Kosove bei Šiaurės Airijoje.

Kaip skelbė britų žiniasklaida, 2011 metais „Bastiono“ stovykloje – didžiausioje britų karinėje bazėje Afganistane – tarnavo 70 kariuomenės šunų, daugiausia labradorų ir spanielių. Jiems buvo sudarytos išskirtinės sąlygos: įrengta ne vien oro kondicionavimo sistema su atskiru elektros energijos generatoriumi, bet ir tik keturkojams skirtas baseinas, kuriame galima atsigaivinti, grįžus iš sudėtingos operacijos.

Vienas labiausiai pagarsėjusių britų kariuomenės keturkojų – kapralo Liamo Taskerio bendražygis Teo. Po to, kai L. Taskerį praėjusiais metais nušovė Talibano snaiperis, fiziškai nė kiek nenukentėjęs Teo išgyveno vos keletą valandų. Spėliojama, kad jį palaužė sielvartas dėl šeimininko netekties.

Sunkios pratybos Izraelyje

Dauguma Izraelio kariuomenėje tarnaujančių šunų – belgų, vokiečių arba olandų aviganiai. Visi keturkojai elitinio dalinio „Oketz“ („Geluonis“) nariai yra puikiai išdresuoti, atkaklūs, kai reikia vykdyti įprastinę užduotį, ir nepaprastai aršūs, kai duodamas įsakymas pulti.

„Mūsų šunys žino, kaip apsaugoti civilius ir nukenksminti teroristus. Iš kur? Tai – mūsų paslaptis“, – „Oketz“ karininkas bandė įteigti leidiniui „Haaretz“, kad Izraelio kariuomenėje ne vien žmonės, bet netgi šunys yra „humaniškiausi pasaulyje“.

Nors „Oketz“ labai atidžiai atrenka tarnybai tinkamus šunis, ko gero, dar daugiau dėmesio skiriama jų dvikojų vedlių atrankai. Intensyvūs bandymai tęsiasi tris dienas. Paprastai pirminę atranką įveikia tik kiek daugiau nei dešimtadalis kandidatų. Vėliau mokymai tęsiasi dar mažiausiai 17 mėnesių, per kuriuos žmonės ir šunys mokosi kartu dalyvauti kariniuose veiksmuose: šokinėti su parašiutu, greitai orientuotis miesto aplinkoje, atpažinti ir nukenksminti teroristus.

Įdomu tai, kad šių metų kovą vienas „Oketz“ šunų sukėlė nedidelį skandalą, apkandžiojęs taikios palestiniečių protesto demonstracijos dalyvį. Tiesa, tai pernelyg neiškrinta iš bendro pranešimų apie Izraelio armijos elgesį konteksto: balandžio viduryje internete paplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip Izraelio kariškis automato buože smogia į galvą nieko neįtariančiam protestuotojui iš Danijos.

Irane – naudingi, nors ir „nešvarūs“

Irano Islamo Respublikoje į šunis iki šiol žiūrima labai įtariai. Norėta juos apskritai uždrausti auginti namuose, nes musulmonų teisės žinovai priėjo išvadą, kad šunys yra „nešvarūs“ gyvūnai, kaip ir kiaulės. Iki šiol šunų savininkai Irane priversti slėpti juos nuo pašalinių akių – niekada negali žinoti, kaip į jų pasirodymą gatvėje reaguotų slaptosios policijos agentai. Tačiau tuo pačiu metu valstybė pripažįsta, kad keturkojai gali būti naudingi, vykdant kai kurias su šalies saugumu susijusias operacijas.

Dar 1999 metais Irano dvasininkai išleido fatvą, kurioje pripažino, kad šunis galima naudoti, ieškant narkotinių medžiagų. Tuo metu itin didelė problema buvo iš kaimyninio Afganistano pradėjęs plūsti opiumas, o Prancūzija Irano pasieniečiams kaip tik padovanojo penkis apmokytus šunis. Nuo to laiko Irano šunų pajėgos išaugo iki maždaug 100. Per vienerius metus jiems pavyko aptikti 33 tonas narkotinių medžiagų.

Netgi šalies prezidentas M. Ahmadinejadas, puoselėjantis asketo įvaizdį, susiviliojo papildoma apsauga: šalia jo visada zuja šunys, apmokyti atpažinti sprogstamąsias medžiagas. Kai kuriems kritikams labiausiai nepatiko net ne šunų „nešvara“, o jų kaina – iš Vokietijos atvežti keturkojai kainavo net 150 tūkst. JAV dolerių.

Rusiška tradicija

Ko gero, nė vienoje pasaulio šalyje šunys nebuvo taip plačiai – ir taip negailestingai – naudojami kariniais tikslais. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Raudonoji armija savo gretose turėjo apie 50 tūkst. šunų. Daugelis jų buvo naudojami pasienio apsaugos dalinių, tačiau kai kuriems buvo skirta „savižudžių“ lemtis – su sprogmenimis šokti po vokiečių tankų vikšrais ir taip juos išvesti iš rikiuotės. Šunų paklusnumą užtikrindavo griežta dresūra – jie buvo laikomi pusbadžiu ir mokomi maisto ieškoti po tankais.

Šiais laikais Rusija randa kitų būdų, kaip efektyviai panaudoti šunis. Po 2011 metų sausio mėnesio bombos sprogimo Maskvos Domodedovo oro uoste šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas nurodė karinėms pajėgoms apmokyti daugiau keturkojų, kurie galėtų užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams.

Kiniškos ypatybės

Daugelis žino, kad Kinijoje šunys nuo seno buvo naudojami maistui. Tačiau jie taip pat buvo ir ištikimi turtingų aristokratų palydovai, Vakarus pasiekę pekinų veislės pavidalu.

Komunistiniais laikais keturkojai dažnai buvo naudojami sargyboje. Pastaruoju metu itin sparčiai auga tiek namuose auginamų, tiek ir kariuomenėje tarnaujančių šunų skaičius. Praėjusių metų gruodį pasirodė pranešimai, jog Kinijos kariuomenėje šiuo metu yra apie 10 tūkst. „geriausių žmogaus draugų“. Jie dalyvauja taikos palaikymo ir paieškos bei gelbėjimo operacijose, taip pat saugo šalies sienas.

Talibų belaisvis iš Prancūzijos

Prancūzijoje specialus šunų dalinys kiekvienais metais parengia apie 250 naujų šunų ir jų vedlių. Jie gali dalyvauti tiek sausumos, tiek ir oro ar jūrų pajėgų operacijose.

Vienas garsiausių prancūzų šunų – malinua Fitas. 2011 metų balandį Afganistane jis įspėjo savo bendražygius žmones apie rengiamą pasalą ir sulaikė sukilėlius, kol prancūzų kariai spėjo saugiai pasitraukti.

8 metų Fitas buvo paimtas į nelaisvę, kur išbuvo keletą mėnesių. Rugpjūtį jis buvo išvaduotas ir grįžo į savo dalinį, tačiau jau šių metų balandžio 17 dieną nugaišo, pakirstas sunkios ligos.

Australų klonai

Australijos kariuomenėje šunys naudojami nuo 1943 metų, kai jie pradėjo saugoti ant žemės stovinčius lėktuvus. Šiais laikais keturkojai yra plačiai naudojami tiek šalies viduje, tiek ir užjūrio misijose.

Siekdami išsaugoti gerąsias kovinių šunų savybes, Australijos kariškiai užsimojo įvykdyti neįprastą eksperimentą: klonuoti pasižymėjusius keturkojus. Pirmasis klonuotų šunų dalinys gali būti suformuotas jau 2013 metais.

Garsiausias pastarojo meto australų šuo – labradoro ir niūfaundlendo mišrūnė Sarbi. 2008 metais ji be žinios dingo Afganistane po to, kai buvo sužeistas jos vedlys. Praėjus 14 mėnesių, JAV karys atsitiktinai pastebėjo kalaitę ir pasirūpino, kad ji grįžtų į savo dalinį.

Komentarai (0)