Pastarųjų metų pasaulio karinės išlaidos (9)
Ne paslaptis, kad galingiausia valstybė krašto gynybai skiria daugiausiai lėšų visame pasaulyje. 2011 metais JAV karinės išlaidos siekė 711 mlrd. JAV dolerių. Ši suma sudaro 20 proc. viso JAV federalinio biudžeto. Kitaip tariant per metus krašto apsauga kiekvienam amerikiečiui kainavo po 2243 JAV dolerius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lyginant viso pasaulio karines išlaidas tampa aišku, kad JAV šioje srityje yra nepralenkiama. 2010 metais JAV krašto apsaugos biudžetas sudarė 42,8 proc. viso pasaulio karinių išlaidų. Antroje vietoje liko Kinija, kurios indėlis pasauliniame karinių išlaidų katile tesudarė 7,3 proc.
Nuo jos beveik perpus atsiliko Didžioji Britanija – 3,7 proc. Prancūzija ir Rusija po 3,6 proc.
Kiek mažiau gynybai skiria Japonija – 3,3 proc.
Saudo Arabijos, Vokietijos, Indijos ir Italijos indėlis į pasaulinį apsiginklavimą dar kuklesnis ir nesiekia 3 proc.
Visų likusių pasaulio valstybių karinės išlaidos tesudaro 25,3 proc. bendro planetos gynybos biudžeto.
Tuo tarpu užsienio pagalbai JAV skyrė kur kas kuklesnę suma – 19 mlrd. JAV dolerių. Ši suma sudarė vos 0,6 proc. JAV federalinio biudžeto ir vienam amerikiečiui kainavo vidutiniškai 61 JAV dolerį.
Tiesa, patys amerikiečiai yra įsitikinę, kad jų indėlis yra kur kas didesnis. „Gallup“ apklausos duomenimis vidutinis amerikietis mano, kad užsienio paramai yra skiriama maždaug 25 proc. federalinio biudžeto, o karinėms reikmėms vos 10 proc.
Besivystančių valstybių paramai JAV skiria vos 0,19 proc. savo BVP. Tuo tarpu kitos išsivysčiusios valstybės stengiasi prisidėti aukodamos reikšmingesnę savo pajamų dalį. Šioje srityje rekordininkės yra Skandinavijos šalys.
Švedija užsienio paramai skiria 0,99 proc. nuo BVP. Norvegija – 0,88 proc., o Danija – 0,82. Beveik tokia pačia dalimi prie pasaulio gerovės prisideda ir Nyderlandai.
Likusios išsivysčiusios valstybės užsienio paramai skiria mažiau nei po 0,5 proc. BVP.
Vis dėlto nereikėtų stebėtis tokiomis didžiulėmis JAV karinėmis išlaidomis, nes moderni karinė įranga kainuoja milžiniškus pinigus. Štai vieno JAV kariškio ekipuotė kainuoja 17,5 tūkst. JAV dolerių.
Viena sparnuotoji raketa kainuoja net 830 tūkst. JAV dolerių, o tankas „Abrams“ – 6,21 mln. JAV dolerių.
Tačiau ši karinė įranga tėra vienas juokas, palyginus su JAV oro pajėgų pirkiniais. Naikintuvas „F-22 Raptor“ kainuoja 150 mln. JAV dolerių, o bombonešis „B-2 Stealth“ kiek daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
Dominavimas jūrose kainuoja ne ką mažiau, nes „Virginia“ klasės povandeninio laivo kaina siekia 2,3 mlrd. JAV dolerių, o „Gerald F. Ford“ klasės lėktuvnešis kaštuoja net 13,5 mlrd. JAV dolerių.
Žinoma, visos šios išlaidos tėra kišenpinigiai, palyginus su JAV branduoline programa, kuriai per metus yra skiriama 52 mlrd. JAV dolerių.
Palyginimui, už šią sumą ketvirtis milijono amerikiečių galėtų įsigyti nuosavą būstą, 3,5 mln. šeimų įsigytų sveikatos draudimą arba 2,5 mln. amerikiečių galėtų sumokėti už studijas aukštojoje mokykloje.
Tiesa, karinei įrangai JAV išleidžia tik kiek daugiau nei 24 proc. gynybos lėšų. Didžiąją dalį, beveik 47 proc., tenka skirti personalo išlaikymui. Karinei infrastruktūrai skiriama vos 1 proc., o likę pinigai yra paskirstomi kitoms išlaidoms. Pavyzdžiui, karinių robotų kūrimui užpernai buvo išleista 5,8 mlrd. JAV dolerių.
Kai kurios JAV gynybos išlaidos beveik neturi tiesioginių sąsajų su karine veikla. Štai oro kondicionavimo sistemoms Irake ir Afganistane JAV išleidžia 20,2 mlrd. JAV dolerių, o chirurginėms operacijoms, kuriomis siekiama sumažinti kariškių šeimų narių antsvorį, kasmet tenka skirti 363 mln. JAV dolerių.
Bene daugiausiai iš kariuomenės užsakymų pelnosi trys bendrovės. 2010 metais „Lockheed Martin“ iš federalinės valdžios gavo 71 mlrd. JAV dolerių vertės karinių užsakymų. Ne ką mažesnė suma atiteko ir „Boeing“ – beveik 69 mlrd. JAV dolerių. „Northrop Grumman“ tenkinosi 38 mlrd. JAV dolerių.
