Šeštadienį Rusijos karinę agresiją patirianti Ukraina sulaukė geros žinios: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė prie sienos su Ukraina sutelktą Rusijos kariuomenę grąžinti į nuolatines jos dislokacijos vietas.

Kalbama apie 17,6 tūkst. karių, bet NATO yra paskelbusi, kad Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi daug didesnes – keliasdešimt tūkstančių karių – pajėgas. Be to, daug kariuomenės sutelkta ir Rusijos okupuotame Kryme.

Tokį įsakymą Rusijos prezidentas davė gynybos ministrui Sergejui Šoigu. V.Putinas pavedė S.Šoigu pradėti grąžinti karius, „dalyvavusius mokymuose Rostovo srityje“, į nuolatines dislokacijos vietas, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Agentūra remiasi Rusijos prezidento atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu.

Rusų versija: baigėsi vasaros mokymai

„Kalbama apie 17,6 tūkst. karių, kurie vasarą dalyvavo mokymuose Rostovo srities poligonuose“, – pareiškė D.Peskovas.

Jo teigimu, V.Putinas po operatyvinio pasitarimo su Rusijos Saugumo Tarybos nariais dar turėjo atskirą posėdį su gynybos ministru.

„Ministras vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui pranešė apie vasaros periodo mokymų Pietų karinės apygardos poligonuose pabaigą. Įvertinęs pranešimo rezultatus V.Putinas nurodė pradėti grąžinti karius į nuolatines dislokacijos vietas“, – pranešė D.Peskovas.

Karas jau baigėsi?

Rusijos karių atitraukimas nuo Ukrainos sienos buvo viena svarbiausių Vakarų sąlygų Rusijai, kuri vis labiau slegiama jai įvestų ekonominių sankcijų.

Rusijos remiami separatistai prieš kelias dienas jau ėmė viešai skųstis, kad iš Rusijos nebetiekiama sunkioji ginkluotė, o Rusijos pasieniečiai teroristų ir jų krovinių nebeįleidžia į Ukrainą. NATO atstovai anksčiau teigė turintys žinių, kad Maskva iš rytų Ukrainos išveda slapta ten pasiųstus savo kariuomenės dalinius ir sunkiąją ginkluotę.

Rusijos kariuomenės atitraukimas nuo Ukrainos sienos sutapo su dar viena žinia. Rusijos visokeriopai remiami apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vadovai pareiškė, kad jie nuo spalio 11 dienos laikysis „tylos režimo“, nutrauks kovinius veiksmus ir pradės atitraukti savo sunkiąją ginkluotę iki su Kijevu sutartos ribos.

Be to, V.Putinas šį žingsnį žengė prieš kitą savaitę Milane įvyksiantį susitikimą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka bei ES šalių lyderiais, su kuriais bus tariamasi dėl taikos Ukrainoje bei sankcijų Rusijai.

Iš „mokymų“ grįždavo karstuose ar patekdavo į nelaisvę Ukrainoje

Oficialiai į mokymus Rostovo srityje atsiųsti Rusijos kariai ne mokėsi, o kariavo su Ukrainos pajėgomis.

Užsienio žiniasklaidos priemonės ne kartą pranešdavo, jog Rusijos kariai iš savo teritorijos iš artilerijos apšaudo Ukrainos antiteroristinių pajėgų karius. Apie tai socialiniuose tinkluose ne kartą gyrėsi ir patys Rusijos kariškiai.

Žiniasklaida nuolat skelbė, kad Rusija iš Rostovo srities slapčia į Ukrainą siunčia savo karius ir sunkiąją techniką. Kariai būdavo verčiami „pasiimti atostogų“ ir tapti „savanoriais“.

Rusijos žiniasklaida skelbė daugybę liudijimų, kad karių artimieji gaudavo žinią, jog jų sūnūs ir vyrai žuvo „per pratybas Rostove“, bet iš tiesų jie mirtį sutikdavo mūšiuose rytų Ukrainoje.

Rusijos žmogaus teisių gynėjai skelbia, kad rytų Ukrainoje galėjo žūti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių slapta ten pasiųstų Rusijos karių.

Maskva visuomet neigė, kad savo karius siunčia kovoti į rytų Ukrainą. Kremlius pirmą kartą buvo priverstas pripažinti, kad Rusijos karių yra Ukrainoje po to, kai į nelaisvę pakliuvo dešimt Rusijos desantininkų. Maskva tuomet pareiškė, kad jie, patruliuodami prie sienos, tiesiog pasiklydo.

Vėliau, vis daugėjant pranešimų apie rytų Ukrainoje žuvusius ir sužeistus Rusijos karius, Kremliaus valdomi valstybiniai televizijos kanalai ėmė rodyti reportažus apie rytų Ukrainoje žuvusius į atsargą išėjusius „savanorius“ ar „atostogų pasiėmusius ir savavališkai kariauti į Ukrainą išvykusius reguliariosios armijos karius“.

Komentarai (21)